Jeigu pažvelgtume kaip keitėsi kapavietės per pastaruosius 30 ar net 50 metų, pamatytume, kad paminklai ir jų tendencijos taip pat kinta. Vis dažniau nuo darželį primenančio kapo prieinama prie amerikietiško varianto be jokios augmenijos o tiesiog su didele marmuro puokšte.
Močiučių gėlių darželiai
Turbūt kuo seniau gręšimės, tuo daugiau rasime pavyzdžių, kai paminklai būdavo paprasti, tačiau patys kapai n- kaip gėlių darželių. Galima įsivaizduoti, kad ne viena senelė ar prosenelė savo kūrybines galias realizuodavo ne tik augindama gėles prie savo namo, bet ir kapuose. Sklinda kalbos ar anekdotai ir apie žmones, kurie neturėdami savo žemės kapuose pasisodindavo bulvių – juk labai derlinga žemė, kurioje pūva lavonai. Visgi seniau, kai žmonės gyveno skurdžiau, jie iš visų jėgų stengdavosi užmaskuoti nepriteklių ir savo išradingumu viską vis tiek išgražindavo. Taip nutikdavo ir su kapais, kapavietėmis, kur prie itin kuklaus paminklo žydėdavo visokiomis spalvomis nuostabūs bijūnai, tulpės, gvazdikai.