Nors filmuose plaukimas jachta siejamas su labai turtingais žmonėmis ir „auksinio jaunimo“ pramogomis, tačiau iš tiesų plaukti jachta gali ir paprasti žmonės. Vienas pasirinkimas – ypatingomis progomis išsinuomoti jachtą. Kitas būdas – nusipirkti ją paprastą, dvivietę ar trivietę, ir su ja paplaukiot ežere. Plaukimas jachta – tai nuostabius įspūdžius ir prisiminimus suteikianti veikla. Ką prisimena žmonės, kurie yra plaukę jachta?
Plaukdavo su tėčiu vakystėje
Eglė prisimena, kad su jachta tekdavo plaukioti vaikystė, ir tai būdavo tėčio jachta. „Tik dabar, kai apie tai pamąstau, suprantu, kad jachta buvo didelis dalykas ir tėtis buvo tikras šaunuolis, kad buvo mus aprūpinęs netgi tokiomis pramogomis. Mes plaukiodavome su dviviete jachta kažkur ežeruose. Dažniausiai plaukdavo tėtis ir mes, vaikai. Labai gerai atsimenu, kai išplaukiame, ir aš iškart imu gailėtis bei bijoti, kad sutikau plaukti. O juk taip norėjau. Aišku, norėjau, nes ir brolis plaukia, tai ir man reikia. Esu maža, gal net nemoku gerai plaukti, tačiau esu su gelbėjimo liemene. Ir visgi gąsdina ne tai, kad jachta galbūt apvirstų, to dar nesuvokiu. Gąsdina tas vaizdas ant dugno, kurį matau vandenyje: baisios žolės, keisti krūmai ir trijų metrų ilgio augalai gelmėse, jie kaip kažkokios juodos rankos ir pabaisos iš gelmės. Visi sako, kad nėra ko bijoti, nes tai tik žolės, bet mano fantazijoje ten jau yra visos pasaulio pabaisos, ir jos tuojau apsivys mus ir įsitrauks. Vos tik imu galvoti, tuojau nupurto ir imu prakaituoti. Kai nuplaukiame į tokį gylį, kur matosi tik tamsa, vis tiek suvokiu, kad joje gali būti bet kas – kad ir banginis. Galiausiai, grįžtame į krantą, man nepaprastai palengvėja, o kartu ir imu didžiuotis savimi, kad sutikau su tėčio jachta išplaukti“, – prisimena moteris.
Plaukė per draugo vestuves
Monika prisiminė pasiplaukiojimą išnuomota jachta per draugų vestuves. „Tai turbūt buvo gana klasikinis pasirinkimas, kai plaukiama tiesiog šiek tiek pasifotografuoti, pakelti taurę ir pan. Tada plaukėme tik artimiausi draugai ir artimiausi šeimos nariai. Buvo ten ir fotografas, kuris uoliai dirbo ir mus fotografavo gražiausiuose fonuose. Plaukiojome prie Kuršių Nerijos, buvo iš pradžių geras oras. Tačiau vėliau pakilo vėjas ir ėmė labai banguoti. Aš neišsigandau, bet kelios draugės visiškai puolė į paniką. Aišku, mums nieko nenutiko, o įgula sakė, kad čia tik vyšnaitė ant torto, tokios bangos“, – prisimena Monika.