Kas yra gatvės menas? Kas yra „underground kultūra"? Ar kompresoriai gali būti naudojami kaip įprasta priemonė, norint sukurti meną? Tai aiškinosi keli gatvės ir „underground“ kultūros veikėjai, kuriems kompresoriai buvo pagrindinės priemonės, norint nudažyti automobilį. Floridoje vyko meninio automobilio dažymo varžybos.
Susirinko ir profesionalai, ir mėgėjai
Į pirmą kartą rengiamas meninio automobilio dažymo varžybas atvyko žmonės, kurie dar nebuvo susitikę visi vienoje vietoje. Panašu, kad organizatoriams pavyko pritraukti daug labai skirtingų žmonių ir dalyvių. Čia pasirodė ir tokie, kurie vos pirmą kartą ėmė kompresorių į rankas. Atėjo ir tikri menininkai, dailininkai, labai dažnai kažką įspūdingo piešiantys ant pastatų sienų, užsiimantys vadinamuoju gatvės menu. Taip pat atvyko ir tie, kuriems kompresoriai yra paprasčiausi darbo įrankiai, nes jie dirba mašinų dažytojais. Visi susirinko kovoti dėl pagrindinio prizo – 10000 dolerių.
Virė arši kova
Dažymo procesas vyko visą dieną. Daugumą profesionalių dalyvių atlydėjo jų palaikymo komandos, kurios taip pat ir gyvai viską spėjo transliuoti. Juk populiarumas ir yra palaikomas kaip tik taip, kai kažkas transliuoja nuolat įvykiu gyvai ir gerbėjai internete ar per televizorių mato, kas vyksta. O dabar trumpai apie tai, kaip sekėsi kai kuriems dalyviams ir kokių rezultatų su kompresoriais jie pasiekė.
Džimas iš Niujorko yra profesionalus menininkas. Jo laisvo stiliaus piešiniai puošia ne vieną didmiesčių pastatą. Paklaustas jis pripažino, kad kompresoriai jam yra pažįstami, nes darydamas itin ekspresyvius piešinius, jis mėgsta pasiimti kažką tokio masyvaus ir naudojant didelį spaudimą padaryti įsimintiną paveikslą. Taigi, savo mašiną jis pavadino „Bangų mūša“, ir ją apdažė daugybe skirtingų spalvų. Tik akyla ir kultūrą vertinanti akis pastebės, kad čia buvo nemažai padirbėta. Kad šis autorius tikrai labai pasistengė ir perteikė tą emociją, tą vidinę kiekvieno žmogaus būseną, kuri aplanko tada, kai jis žiūri į jūrą.
Elizabeta iš Los Andželo pasakojo, jog darbas su kompresoriumi ir apskritai su automobiliu jai buvo naujiena. Tačiau būtent dėl to ji ir norėjo patekti į tokias varžybas. Kur galėtų išbandyti kažką visiškai naujo. Paprastai Elizabeta dirba su šilkografija ir su itin kruopščiais piešiniais, kuriems sukurti reikia labai daug laiko bei pastangų, atsargumo. Vienas netikęs teptuko brūkštelėjimas – ir viskas sugadinta. Menininkei patiko, kad dažant automobilį, galima padaryti net ir grubias klaidas, ir niekas nenukentės.