Ar galima apie toliaregystę kalbėti linksmai? Jeigu žmonės, kurie neprimato, patys apie tai pasakoja ir juokiasi, tada turbūt galima. Paprašėme žmonių, kuriems nesvetimi tokie portalai kaip gerilesiai.lt papasakoti ką nors įdomaus apie toliaregystę.
Supainiojo veidus
Monika pasakoja, kaip turėjo važiuoti pasitikti svečio iš oro uosto. Ji dirbo su viena konferencija ir, kaip visuomet, ten atvyko į ją užsienio garbių svečių. Taigi, ji nuvyko tiesiog į oro uostą su specialia išnuomota gera mašina, deja, jai nepavyko gauti to, ko norėjo. „Aš buvau ir be kontaktinių lęšių, ir be akinių. Kartais turiu tiek daug reikalų, kad pamirštų, ką turiu daryti ir kažkaip gaunasi, kad ką nors kur nors palieku. Aš palikau namie akinius, o lęšius planavau nusipirkti pakeliui, bet to nepadariau. Tad visą dieną tiesiog prabuvau taip, be akinių. Žinant sau įprastas vietas, įprastus daiktus, turbūt gali orientuotis kad ir būdamas aklas. Tad man buvo visai smagu, kad taip gerai susitvarkau. Galiausiai, kai nuvykau iš oro uosto pasitikti žmogaus iš tolimos šalies, jaučiausi šiek tiek sutrikusi. Žiūrėjau, kuris čia būtų panašesnis į jį, ir nesupratau. Tas žmogus nekalbėjo angliškai. Tada pamačiau vieną link manęs bėgantį vyrą su kostiumu. Iš tiesų jis priminė tą iš nuotraukos. Nors tada kažkaip net nepagalvojau, kad tas žmogus neturėjo žinoti, kaip aš atrodau. Bet visgi, buvo kaip buvo ir man pasirodė, kad labai gerai, kad vienas kitą atpažinome. Kai parvežiau jį pas save į biurą, atėjo vertėjai, paaiškėjo, kad jis atvyko visai į kitą konferenciją, o mane supainiojo su mergina, kuri buvo nesiuntusi nuotraukos, bet apibūdinusi išvaizdą. Raktinis žodis buvo mėlynas lietpaltis, kaip tik tokį ir dėvėjau“, su šypsena prisimena Monika.
Kaip ir tikriausiai nekeista, šiandieną toli nuo vaikų temos tikrai, kad nežengsime, mat ne vien tik, kad nematome prasmės, tačiau juo labiau ir esame linkę manyti, kad pasidalinti šiandienos numatytu turiniu galėtų būti naudinga daugeliui – realiai žiūrint, niekas kitas, kaip tik 
Negaliu pasakyti, ar tas asfaltas, kuris buvo ant mūsų kiemo, tikrai buvo šaltas. Kai dabar pagalvoju geriau, tai man net atrodo, kad tai nebuvo kažkoks supiltas asfaltas. Gal ten iš tiesų buvo tiesiog padėtos keturios perdangos. Nes tarp tų asfalto blokų tikrai buvo aiškios ribos. O tose ribose audavo žolės, kurias reikėdavo nuolat ravėti. Asfaltas iš esmės ir buvo labiausiai tik toje vietoje, kuri buvo prie garažo. Vadinasi, tėtis ten pasistatydavo mašiną, kai ją remontuodavo. Kita pusė kiemo, taip pat kieme esantis kelias, nebuvo išasfaltuoti. Todėl pavasarį ten būdavo galima užklimpti. Taip pat ten krisdavo obuoliai, juos nuolat reikėdavo nurinkti, kad mašinos netraiškytų. Ten, kur nebuvo asfalto, nebuvo galima ir leisti užželti žolėms. Tad visi vaikai dažnai turėdavo dirbti tokius darbus ir šluoti kiemą, taip pat krapštyti iš jo žolytes.
Nors dauguma stogo renovacijoms skirtų paramos programų iš Europos Sąjungos jau pasibaigė, tačiau dar ne ant visų namų puikuojasi naujos čerpės, beasbestiniai šiferiai ar 
Turbūt niekam nėra paslaptis, kad Kaunas, būtent toks miestas, kuriame galite rasti labai daug įvairių paslaugų pasiūlymų. Vienos paslaugos yra vienokios, mažiau reikalingos, kitos – kitokios, tokios, kurios yra reikalingos kiekvienam žmogui, tačiau yra dar ir pinigų faktorius, kadangi yra tokių paslaugų, kurios kaip ir būtų reikalingos visiems žmonėms, tačiau tikrai ne visi ją gali nusipirkti, kadangi ta paslauga kainuoja. Būtent apie tokią paslaugą – odontologiją, mes, šiandien, Jums – gerbiamieji skaitytojai, norime ir papasakoti, tam, kad Jūs sužinotumėte viską, kaip veikia tokios paslaugos, kur rasti geriausias klinikas Kaune.