Klausiate – atsakome!
Jei turite rūpimų klausimų – rašykite mums!
Jums mielai atsakys broliai kapucinai arba parapijos jaunimas.
Klausimus siųskite el.p. broliai@kapucinai.lt arba jaunimas@kapucinai.lt.
Jei norite užduoti asmeninį klausimą, nepamirškite to paminėti – tuomet atsakymas puslapyje nebus viešai skelbiamas.
* * *
2009 10 26 Edita klausė:
Galbūt kas nors galėtų trumpai pakomentuoti žemiau pateiktą citatą?.
Evangelija (Lk 12, 49–53)
Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys! Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą; motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.
Atsakymas:
Jėzus – tai tikrasis MESIJAS. Jis neatėjo tam, kad išlaisvintų izraelitus iš romiečių vergijos, kaip kai kurie galvojo. Jėzus, tikras MESIJAS, atėjo išlaisvinti žmoniją iš nuodėmės ir mirties nelaisvės. Jis neatneša taikos, kurią duoda pasaulis. Sako: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14, 27). Jis ne tik palieka ir duoda taiką, bet Jis pats „yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis panaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sukurtas vienas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje“ (Ef 2, 14-18).
Jėzus pats tapo SUTAIKINIMU tarp žmonių ir Dievo, priimdamas ant savęs mūsų nuodėmes. Jo ramybė – tai Dievo Ramybė, Dievo Shalom. Tai nuostabi dovana mums. Jos negali atimti nei karas, nei persekiojimas, nei badas, nei vargas, nei ligos… Tokia ramybė plaukia iš Dievo, iš nuodėmių atleidimo, iš gyvenimo pagal Dievo valią. Ir tokią ramybę Jėzus atnešė į pasaulį.
„Šio pasaulio ramybė“ duoda visas galymybes gyventi SAU, naudoti turtus, kaip tas žmogus iš Lk 12, 18-21: „Galop jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!’ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’ Taip yra tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“ . Ir iš tokios „taikos“ Jėzus nori mus išvaduoti, kad jau nebegyventume sau, bet kad mylėtume vieni kitus.
O kas priima Dievo ramybę, kas priima Dievo Dvasią, tas tampa kliūtimi norintiems gyventi pagal šio pasaulio dvasią, todėl ir „…penki vienuose namuose bus pasidaliję…“
Br. Tomas
