Ordo Fratrum Minorum Capucinorum (OFM Cap) lietuviškai Mažesniųjų Brolių Kapucinų Ordinas yra Romos Katalikų Bažnyčios vyrų vienuolija, gyvenanti pagal šv. Pranciškaus Regulą ir Testamentą bei savo Konstituciją. Šią vienuoliją bulėje „Religionis zelus“ 1528 m. liepos 5 d. patvirtino popiežius Klemensas VII.

Ordino įkūrėjai

Kapucinų vienuolija atsirado siekiant pranciškono dvasinio atsinaujinimo. Pranciškonas observantas brolis Matas iš Bascio (Mateus Serafini e Bascio) trokšdamas grįžti prie autentiško pranciškoniško gyvenimo, apleido savo konventą ir įsikūrė nuošalioje vietoje, prisiimdamas neturtingą ir kontempliatyvų gyvenimą. Juo pasekė kiti observantų ir konventualų pranciškonai. Pasisiuvo paprastesnio sukirpimo abitą, kokį nešiojo šv. Pranciškus, su ilgu, smailiu kapišonu, itališkai vadinamu kapuce. Nuo šio žodžio ir kilo kapucinų pavadinimas.

Antru ordino įkūrėju laikomas br. Bernardinas iš Palli, kuris jauną vienuoliją, draskomą įvairių nesėkmių, išlaviravo į ramesnę ir tikresnę padėtį, ją vidiniai sustiprindamas. 1560 m. popiežius Paulius IV galutinai patvirtino kapucinišką pranciškonų reformą, o 1619 m. ordinas gavo visišką autonomiją nuo kitų pranciškoniškų ordinų. Nuo to meto prasidėjo dinamiškas jo augimas. Greitu laiku karalių ir kilmingųjų kviečiami kapucinai atvyko į Europą, vėliau nukeliavo į Šiaurės Ameriką, Etiopiją, Kongą, Siriją, Indiją.

Įsikūrus kapucinų vienuolijai, netrukus atsirando klarisės kapucinės, kontempliatyvi moterų vienuolija, kurią 1535 m. Neapolyje įkūrė kunigaikštienė Marija Lauryna Longo, vėliau tapusi pirmąja vienuolijos vyresniąja. Vienuolija turi vieną šventąją Veroniką Juliani.