Tėvynaini, pagelbėk savo Tėvynei dabar, neleisk jai pražūti,

kad ji sustiprėjusi galėtų padėti tavo ainiams,

kai tavęs čia jau nebebus.

Tu tikrai gali tai padaryti, nesvarbu, kur esi šiuo metu, -

Tėvynėje ar fiziškai toli nuo jos.

Silpni jaučiamės, kol esame pavieniui…

Vienykimės nepertraukiamos maldos gijose už Lietuvą:

• prašant malonės suvokti, kad laikas, nuoširdžiai praleistas su Viešpačiu, yra neįkainojama dovana ne tik mums patiems, bet ir mūsų artimiesiems, mūsų tautai,
• prašant troškimo malonės atpažinti ir vykdyti Viešpaties valią.

Stiprybė vienybėje

Vaikystėje dažnas, manau, girdėjome pasakojimą apie tėvą, atnešusį sūnums virbų šluotą ir prašiusį ją perlaužti. Kai sūnums nepavyko to padaryti, jis pasiūlė šluotą išrišti, – o atskirus virbus ir mažas vaikas lengvai sulaužo.

Prieš daugelį metų, kopdama į kalnus, patyriau, kad slystančiame žvirgžde kyšantys žolių kupstai, už jų prisilaikant, padeda pakilti gana stačiu šlaitu į didelį aukštį, atlaikydami suaugusio žmogaus svorį, nors puikiai žinome atskiros žolės trapumą…

Jei savąjį rūpestį sprendžiame atsietai nuo kitų žmonių rūpesčių, nors ir melsdamiesi, rezultatas dažnai toks, lyg savąją malką bandytume uždegti savąja skiedrele. Kai visų rūpesčius it malkas sukrausime į didelį bendrą laužą ir visų maldas, it skiedreles, suvienysime, tikrai yra viltis išvysti bendrai įsiliepsnojusiame lauže sudegančius mūsų visų sopulius.

Ir prieš Savąją kančią Jėzus meldė Tėvą labiausiai Jam rūpėjusio dalyko, kad mes – Jo išpažinėjai – būtume viena. Mūsų Tėvynės vyriausias ganytojas kardinolas Juozas Audrys Bačkis, kalbėdamas Baltijos kelio 20-mečio minėjime Seime, vaizdžiai yra išsireiškęs, kad mes „susikibome rankomis, bet širdys liko atšiaurios viena kitai“. Tad ar ne laikas susivienyti širdimis? Mes patys pripažįstame savosios tautos susiskaldymą. Bet labai svarbu, kad tame žinojime neįstrigtume.

Viename pamoksle kunigas taikliai įvardijo, kad klysti – žmogiška, įstrigti klydime – šėtoniška, lipti iš klydimo – dieviška. Įvardiję tautos ligą, nesustokime. Šv. Raštas mus moko, kad „viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28). Ieškokime, gal yra galimybė ją panaudoti kaip trąšą mūsų pačių auginimui, mūsų džiaugsmui.

Briege Mc.Kenna, turinti didelę maldos užtarėjos dovaną, savo knygoje „Stebuklai tikrai vyksta“ aprašo istoriją, kai pas ją ateina didelės šeimos atstovai, prašydami maldos dėl jų mažiausiojo vaikelio, susirgusio sunkia liga. Autorė pasakoja, kad ji susikaupusi viduje suvokė, jog tai ne jos darbas, ir sako: „Čia kitas uždavinys. Viešpats nori, kad jūsų šeima už jį melstųsi”. Ta šeima, – dideli ir maži, – pakluso. Vaikelis pasveiko. Bet šeima pajuto bendros maldos atnešamą palaimą ir maldoje liko ir toliau.

Malda už Tėvynę

Dėl esamos padėties Lietuvoje kažkas iš jos traukiasi, kažkas pyksta, keikiasi, kažkas liūdi ir baiminasi, kažkas tikisi Viešpaties stebuklo. Kanos vestuvių pavyzdys, Jėzui žmones prašant pripildyti indus vandens, atskleidžia, kad prieš stebuklą dovanodamas, Viešpats prašo žmonių padaryti tai, ką jie patys tikrai dar gali padaryti. Visa širdimi tikiu, kad ir Viešpats tikrai kenčia dėl mūsų Lietuvos stovio, visa širdimi tikiu, kad Jis gali mūsų Tėvynėje padėtį atnaujinti, pakeisti, bet, leisdamas, kad ši padėtis mūsų Tėvynėje būtų, pirmiausia Jis trokšta mūsų širdžių Sau. O Jam priklausyti galėsime tik tada, kai Jo pavyzdžiu pro savąją kančią panorėsime, pasiryšime, pasistengsime įžvelgti ir kitų skausmus ir užsidegsime noru su Viešpaties pagalba jiems taip pat padėti.

Pamąstykime, ar nepajėgtume apjuosti, apipinti Lietuvos maldos gijomis, nepertraukiamomis laike, lygiagrečiomis erdvėje? Ar neišlietų tomis gijomis Viešpats į mūsų širdis taip reikalingos mūsų Tėvynei Savosios Meilės?

Kaip tai padaryti?

Šis budėjimas maldoje pramatytas namų sąlygoms, bet, jei ištiktų būtinybė prisiimtą valandą būti kelyje ar kitoje vietoje, te nebūna tai kliūtimi maldos atsisakyti. Sužinojus iš anksto apie būsimą poreikį toje valandoje kažką kita ypatinga veikti, tiktų pagal galimybes rasti tai valandai kitą žmogų iš savų artimųjų ar kitų valandų budėtojų.

Tačiau, numatydami, kad kiekviena gija, sudaryta iš gyvų, pažeidžiamų žmonių pastangų  bet kada gali tai vienur, tai kitur nutrūkti, jaučiame vidinį paraginimą maldos gijų surinkti kuo daugiau. Sudarant  budėjimo maldoje grafikus, stengiamės prisitaikyti prie kiekvienam priimtinų sąlygų:

*  Reguliariai besimeldžiantys – gali likti savo maldos laike.

*  Šeimų žmonės, labai užimtieji – pabuvimui su Viešpačiu vienumoje, šeimoje ar draugų rate teužsirašo pirmi, pasirinkdami sau įmanomą valandą savaitėje.

*  Vaikai, jaunimas – išgyventų didelį vienybės džiaugsmą, pasidalindami po valandą savaitėje dienos metu (gal net pasidaliję su draugu po pusvalandį ar su keliais draugais dar po mažiau).

*  Jei pajėgtume sergančius, kenčiančius žmones pakviesti savąją kančią aukoti, ją jungti su Viešpaties kančia, juos į maldą pagal galimybes įtraukdami, gal jiems primindami, gal padėdami kartu pasimelsti, mūsų pastangos pradžiugintų dangų.

*  Jei vyresnieji, griežtai nebeįrėminti būtinose veiklose ir turintys galimybę miegui paskirti kažkiek dienos meto, pasidalintų likusias paros valandas, susidarytų bendra suvienyta nepertraukiama tėvynainių buvimo su Viešpačiu gija.

Labai kviečiame įsijungti į šią maldą, taip suvienijant savo širdis ir jėgas. Norintys melstis, skambinkite tel. 867569932 (Bernadeta) ir įrašysime jūsų pasirinktą maldos laiką į grafiką.

JEI KIENO ŠIRDIS UŽSIDEGS, PRISIMINKIME, KAD TIK VIEŠPATIES DVASIA PAJĖGI PAŽADINTI KITŲ ŠIRDIS. DĖKOKIME JAI IR RYŽKIMĖS, – KAS ĮSIJUNGTI VALANDAI SAVAITĖJE, KAS VALANDAI DIENOJE, O KAS GAL IR KITŲ ŽMONIŲ SUTELKIMUI.

Tuos, kurie idėjai pritaria, bet nedrįsta tiesiogiai įsipareigoti konkrečiam laikui, labai kviečiame palaikyti išdrįsusiuosius, meldžiant jiems ištvermės malonės.

Petrašiūnų Vincento Pauliečio parapija šią praktiką jau pradėjo. Jau turime džiugių liudijimų iš tų valandų, kai pasiryžtame Viešpatį pastatyti į pirmąją vietą, kai iš Jo perspektyvos pabandome pamatyti tautos, o tuo pačiu ir savo stovį ir prisiimame už tai atsakomybę. Į savas, kiekvienam individualias maldas įtraukiame šiais metais gimusią maldą:

Viešpatie, pasigailėk mūsų protėvių, prieš tūkstantį metų atmetusių Evangelinę žinią. Pasigailėk visų Lietuvos žmonių net iki dabar nepajėgiančių širdimis priimti Tavosios perkeičiančios meilės.

Su didele viltimi, kad tautoje, Tėvynėje dar yra trokštančių jai padėti ir besistengiančių pagal savas galimybes padaryti visa, ką pajusime ateinant ir raginant iš Aukščiausiojo Dvasios…

Bernadeta, tel. 867569932

]]> http://www.kapucinai.lt/?feed=rss2&p=1321 0 http://www.kapucinai.lt/?p=1198 http://www.kapucinai.lt/?p=1198#comments Mon, 04 Jan 2010 19:39:40 +0000 admin http://www.kapucinai.lt/?p=1198

Balandžio 1-3 d. Velykų Tridienis

Kovo 28 d. Verbų sekmadienis

Kovo 26-28 d. Krikščioniško gyvenimo mokyklos II savaitgalis

Kovo 21 d. Gavėnios rekolekcijos su vyskupu E. Bartuliu

Kovo 19 d. Gavėnios susitaikinimo pamaldos

Kovo 11-15 d. kelionė į Lenkiją

Vasario 26-28 d. Parapijos merginų rekolekcijos Pažaislyje

Vasario 16 d. Koncertas pas seseris benediktines

Vasario 14 d. Valentino diena KITAIP

Sausio 29-31 d. Evangelizacijos mokyklos startas!

Sausio 16 d. Jaunimo viduržiemis

Sausio 10 d. Ministrantų šventė

Sausio 3 d. Šeimų šventė Šiauliuose

Gruodžio 28 – sausio 2 d. Taizé jaunimo žiemos susitikimas Poznanėje

Gruodžio 24 d. Bernelių Mišios

Gruodžio 14 d. Evangelizacijos mokyklos įkūrimo pradžia

Gruodžio 13 d. Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo atlaidai ir parapijos rekolekcijos

Gruodžio 8-9 d. parapijoje Lietuvos jaunimo dienų misijų kryžius

Gruodžio 4 d. advento popietė Jūrų skautų laisvalaikio centre

Lapkričio 27 d. adventinė evangelizacija ir eglutės įžiebimas

Lapkričio 21 d. Festivalis SIELOS’09

Spalio 18 d. Vairuotojų diena

Spalio 7 d. Tėvo Kazimiero laidotuvės

Spalio 4 d. šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai

Rugsėjo 27 d. – spalio 4 d. Evangelizacinė-misijų savaitė

Rugsėjo 27 d. šv. Vincento Pauliečio atlaidai

Rugsėjo 4-6 d. Piligriminis žygis Kryžių kalnas – Šiluva

Rugpjūčio 24-26 d. Kelionė į Asyžių, Italija

Rugpjūčio 14-25 d. Kelionė į Taizé, Prancūzija

Liepos 30 – rugpjūčio 4 d. Vaikų ir jaunimo stovykla Vertimuose

Liepos 26 d. Šeimos piligriminiame žygyje į Kryžių kalno atlaidus

Liepos 13-18 d. Jaunimo susitikimas Wołczyn’e

Birželio 28 d. Klier. Sauliaus diakonystės šventimai Šiauliuose

Birželio 20-21 d. Jaunimo susitikimas Gizycke, Lenkijoje

Birželio 19-21 d. Šeimų rekolekcijos Trinapolyje

Birželio 5-7 d. Krikščioniško jaunimo festivalis „Dievas yra Meilė“ Pažaislyje

Gegužės 6 d. Sutvirtinimo sakramento teikimas parapijoje

Gegužės 1-3 d. Taizé jaunimo susitikimas Vilniuje

Balandžio 26 d. Šeimos šventė Gyvybės dieną Šiluvoje

Balandžio 9-11 d. Didžiojo Tridienio liturgijos ir 12 d. Šventų Velykų šventimas

Gruodžio 27 – sausio 4 d. Taizé susitikimas Briuselyje, Belgija

]]> http://www.kapucinai.lt/?feed=rss2&p=543 0 http://www.kapucinai.lt/?p=541 http://www.kapucinai.lt/?p=541#comments Tue, 07 Jul 2009 19:08:24 +0000 admin http://www.kapucinai.lt/?p=541 Gruodžio 6 d. Adventinis jaunimo susitikimas Rokiškyje

Lapkričio 22 d. Šv. Cecilijos dienos minėjimas

Lapkričio 21-22 d. Jaunimo sielovados forumas 2008, Vilniuje

Lapkričio 15 d. Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „SIELOS 2008“, Panevėžyje

Spalio 17-19 d. Jaunimo rekolekcijos Baltriškėse

Rugsėjo 28 d. Šv. Vincento Pauliečio atlaidai

Rugsėjo 27 d. „Jaunimo apdovanojimai 2008“, Kauno rotušėje

Rugsėjo 6-7 d. Šiluvos 400 m. jubiliejaus jaunimo šventė

Rugpjūčio 27 – rugsėjo 1 d. Kelionė į Daniją

Rugpjūčio 22-24 d. Plaustų žygis Merkio upe

Rugpjūčio 2-9 d. Vaikų ir jaunimo stovykla „Mano siela šlovina Viešpatį“

Liepos 14-19 d. Jaunimo susitikmas Wołczyn’e

Liepos 11-22 d. Kelionė į Taizé, Prancūzija

Birželio 20-21 d. Krikščioniško jaunimo festivalis „Dievas yra Meilė“ Pažaislyje

Birželio 13-14 d. Piligriminis pėsčiųjų 100 km žygis į Šiluvą

Gegužės 2-4 d. Jaunimo rekolekcijos Baltriškėse

Balandžio 26-27 d. Eucharistinis kongresas Raudondvaryje

Balandžio 20 d. Jonava

Vasario 14 d. Renginys „Valentino diena KITAIP“

Gruodžio 26 – sausio 3 d. Taizé jaunimo žiemos susitikimas Ženevoje, Šveicarija

Šventųjų Mišių metu meldėmės už visas Lietuvos, ir ypatingai, parapijos šeimas, prašydami santarvės, ištikimybės, meilės, atvirumo gyvybei, taip pat už jaunimą – būsimas šeimas. Sutuoktiniai atnaujino santuokos įžadus. Po Mišių susibūrusios šeimos parapijos salėje ta proga padarė šventę: kiekviena pristatė vaidinimą iš Evangelijos pagal Luką, jaunimas atliko keletą giesmių.

2009 m. gruodžio 24d. Bernelių Mišios.

2009 m. gruodžio 14 d. Evangelizacijos mokyklos įkūrimo pradžia.

Parapijos salėje brolis Petras pristatė Evangelizacijos mokyklą.

2009 m. gruodžio 13 d. Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo atlaidai ir parapijos rekolekcijos.

Šiandien iš Ukrainos atvyko brolis kapucinas Petras Kurkevičius, Evangelzacijos mokyklos įkūrėjas. Prieš Mišias vyko sutaikinimo pamaldos su individualia išpažintimi, brolo Petro katechezė ir liudjimai. Po Eucharistijos šventimo parapijiečiai susibūrė vienuolyno salėje į agapę.

2009 m. gruodžio 12 d. Užpaliuose (Utenos r.) pristatytas filmas apie t. Kazimierą.

Užpaliuose buvo pristatytas filmas „Tėveliukas“ apie kun. tėvo Kazimiero Juozo Šumskio (1927-2009) gyvenimą. T. Kazimieras buvo kelbonu Užpalių parapijoje 1972 – 1992 metais.

2009 m. gruodžio 8-9 d. parapijoje buvo Lietuvos jaunimo dienų misijų kryžius.

Antradienį – trečiadienį į parapiją buvo atkeliavęs didysis Lietuvos Jaunimo dienų kryžius. Besiruošiantis jaunimo dienoms Panevėžyje jaunimas kartu šventė Eucharistiją, po Mišių vyko Taizé pamaldos.

2009 m. gruodžio 4 d. advento popietė pas vaikus Jūrų skautų laisvalaikio centre.

Ar tikrai pagrindinis Kalėdų herojus – Kalėdų Senelis??? Ne, – tai Jėzaus gimimo šventė! Po brolių Vincento ir Tomo bei parapijiečių Indrės, Agnės ir Linos apsilainkymo Skautų centre tai žino net ir mažiausias skautas. Drauge su jais buvo prisiminta Jėzaus gimimo istorija, Advento meto prasmė, o kadangi tai – džiaugsmingo laukimo laikas, nepamirštos ir gražiausios giesmelės.

2009 m. lapkričio 27 d. adventinė evangelizacija ir eglutės įžiebimas.

Advento pradžią broliai kapucinai drauge su parapijiečiais pasitiko įžiebdami kalėdinę eglę ir skelbdami Gerąją Naujieną apie Jėzaus gimtadienį prie… prekybos centro Petrašiūnų mikrorajono centre!

2009 m. lapkričio 21 d. šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis SIELOS.

Festivalis 2002 m. prasidėjęs Plungėje ir kasmet aplankęs vis kitą Lietuvos miestą, šiemet Festivalis vyko Mažeikiuose. Krikščioniškos muzikos atlikėjų lietuvoje dar nėra daug, tačiau renginys kuo pasidžiaugti tikrai turėjo. Jau trečius metus jame dalyvavo ir grupė iš Petrašiūnų parapijos „Aukštyn bures“. Ir… kaip ir pernai grįžo su METŲ DAINOS APDOVANOJIMU!!!!

2009 m. spalio 18 d. Vairuotojų diena.

Šią dieną šv. Mišių metu buvo meldžiamasi už vairuotojus ir visus keliaujančius. Po Mišių buvo šventinami automobiliai ir visi norintys galėjo išbandyti demonstruojamus saugos diržų įrengimus bei įsitikinti, kad jie tikrai gali išgelbėti gyvybę. Tad vairuokime saugiai, tada ir Dievas saugos!

2009 m. spalio 7 d. Tėvo Kazimiero laidotuvės.

2009 m. spalio 4 d. šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai.

Sekmadienį, šv. Pranciškaus atlaidų dieną, šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, po jų atidarytas ir pašventintas parapijos ir kapucinų paroda-muziejus bei vyko Kapucinų jaunimo išleisto kompaktinio disko „Tegu Tau, Aukščiausias, mano muzika skamba!“ pristatymas.

2009 m. rugsėjo 27 d. – spalio 4 d. Evangelizacinė-misijų savaitė.

Evangelijos žinios Lietuvai tūkstantmečio ir Šv. Pranciškaus brolijos 800 metų įkūrimo jubiliejus proga parapijoje visą savaitę vyko misijos ir evangelizacija. Aplankytos „Nemuno“, Kovo 11-osios, Petrašiūnų vidurinės mokyklos, taip pat Kauno statybininkų mokykla. Kasdien vyko konferencijos, į kurias buvo kviesti svečiai broliai pranciškonai, joanitai, Tiberiados bendruomenės, taip pat brolis kapucinas iš misijų Afrikoje. Kiekvieną dieną po vakarinių šv. Mišių buvo rodomas vaidinimas-serialas apie šv. Pranciškų. Penktadienį buvo Kryžiaus kelias parapijos intencija nuo Kryžių kalnelio ir Atgailos pamaldos su susitaikinimo sakramentu.

2009 m. rugsėjo 27 d. šv. Vincento Pauliečio atlaidai.

12 val. šv. Mišias aukojo kun. br. Astijus Kungys OFM. Po jų buvo pašventintas Petrašiūnų mikrorajono paminklinis ženklas Lietuvos vardo tūkstantmečio proga ir šventė tęsėsi Petrašiūnų vidurinės mokyklos stadione: vyko evangelizacinis koncertas, kurio metu pasirodė grupės „Aukštyn bures!“ ir „Bifurkacija“, taip pat daininkas Ovidijus Vyšniauskas. Svečiai buvo vaišinami kareiviška koše, svečiavosi ir krikščioniško baikerių klubo atstovai.

2009 m. rugsėjo 12 d. Jaunimo ir šeimų diena Šiluvoje.

Šiandien Šiluvą užplūdo ypač daug jaunimo: moksleivių, studentų, šiemet Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų bei Sutvirtinimo sakramentą  jaunuolių, jaunimo grupių iš visos Lietuvos parapijų. Taip pat atvyko daug šeimų su vaikais bei sužadėtinių, besiruošiančių priimti Santuokos sakramentą. 12 val. iškilmingas šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, jose buvo meldžiamasi už šeimas, vaikus ir jaunimą. Po Eucharistijos šventimo vyko įvairūs teminiai susitikimai grupelėse su seserimis asumpcionistėmis ir vargdienėmis; broliais joanitais, pranciškonais, jėzuitais, benediktinais, saleziečiais, marijonais ir, žinoma, kapucinais - grupelę „Vilties virusas“ vedė mūsų br. Tomas. Po to vyko kunigų koncertas! Jame dalyvavo Šiluvos klebonas kun. Erastas, grupės „Sacerdos“ bei „Juoda Balta“ iš Kauno.

2009 m. rugsėjo 4-6 d. Piligriminis žygis Kryžių kalnas – Šiluva.

Šis, septintasis jaunuolių susibūrimas Kryžių kalne, vykęs jubiliejiniais tūkstantaisiais Evangelijos žinios paskelbimo Lietuvai metais, aiškiai bylojo, kad  piligrimų amžius vis jaunėja: manėm, kad  piligrimų  bendras amžiaus vidurkis siekė ne daugiau 18 metų. Mūsų  jaunimas  ir šeimos drąsiai įsijungė tūkstančio ir dviejų šimtų moksleivių, studentų ir darbuotojų koloną žygio pradžiai po šv. Mišių Kryžių Kalno papėdėje. Žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas E. Bartulis, talkino Lietuvos kariškiai.

Nors gamta ne visas dienas lepino, nuotaika žygeivių nepasikeitė. Priešingai, kuo daugiau lijo, tuo labiau išryškėjo visų žygiuojančiųjų  ištvermingumas ir daugelio parapijų grupių maldingumas. Mūsų parapijos grupė buvo nepaprastai gausi. Viso 28 žygeiviai. Iš jų dvidešimt keliavo pirmą kartą. Ir viso sėkmingai įveikėme 75 kilometrus.

Kelionėje kiekvieną dieną susipažinome su šventųjų Arso klebono, Brunono ir Matulaičio istorijomis. Kiekvienos parapijos prisistatymo muzikiniame fone metu jaunieji petrašiūniškiai su pasisekimu (žinoma gerokai parepetavę) pristatė savo giesmę. Kitą vakarą klausėmės ir daug plojome grupei  „Aukštyn bures“. Šiluvoje gėrėjomės didinga aikšte tarp dviejų šventovių. Meldėmės didžiojoje Bazilikoje. Jaunimas ilgai plojo žygio vadovui. Tai bylojo, kad žygis atgaivino jausmus ir džiugino kiekvieno sielą.

Kauno šv. Vincento  Pauliečio  parapijos šeimos,

vadovė s. Regina

2009 m. rugpjūčio 24-31 d. kelionė į Asyžių (Italija).

Šią kelionę (dėl jos netikėtumo ir įspūdingumo) galima vadinti Metų Kelione… Šv. Pranciškaus brolijos įkūrimo 800 metų jubiliejaus proga broliai Tomas ir Mykolas kartu su jaunimo grupe padarė neįtikėtiną dalyką – nuvažiavo aplankyti savo brolio Pranciškaus, besiilsinčio Asyžiuje! Kelionėje užtrukome visą savaitę, tačiau pačiame Asyžiuje tepabuvome vos dvi dienas… Tačiau spejome apeiti beveik visą tūkstančio metų senumo miestelį, kur gimė, gyveno ir kurio gatvelėmis prieš 800 metų vaikčiojo šv. Pranciškus. Pamatėme jo tėvų namus, San Rufino katedrą, kurioje jis pakrikštytas bei kur sutiko šv. Klarą, vėliau prisijungusią prie jo ir įkūrusią seserų klarisių vienuoliją, šv. Klaros tėvų namus bei jos vardu pavadintą baziliką, kurioje dabar yra jos palaikai bei garsusis kryžius iš San Damiano. Žinoma įspūdingiausia buvo Šv. Pranciškaus bazilika. Pasimeldę ir padėkoję Pranciškui prie jo kapo bažnyčios kriptoje, apžiūrėjome visas garsiąsias Džoto freskas iš Pranciškaus gyvenimo (jas galite pamatyti čia). Taip pat aplankėme San Damianą, Porciunkulės bažnyčią, kurios viduje „pasislėpus“ mažytė mylimiausia Pranciškaus bažnytėlė, prie kurios jis su broliai gyveno ir toje vietoje 1226 m. iškeliavo pas Tėvą… Ši kelionė leido dar labiau pažinti ir pamilti brolį Pranciškų, prisiliesti prie to, kuo gyvena mūsų broliai kapucinai – paprastumo, pasitikėjimo Dievu, meilės Jam, ir dovanojo patirtį, kad mūsų Dievas yra neįmanomų dalykų Dievas…

2009 m. rugpjūčio 14-25 d. piligriminė kelionė į Taizé.

Kelionėje aplankėme tris Europos miestus:  Karlovi Varus, Prahą ir Paryžių, taip pat, kaip visada prieš atvykdami į savo kelionės tikslą, pasivaikščiojome ir Kliuni – miestelyje, kur daug bažnyčių, prancūziškų bandelių ir akmeninių sienų.

Taizé pirmiausia buvome supažindinti su programa: tris kartus maistas, tris kartus pamaldos, du dieniniai užsiėmimai ir arbatėlė. Kas Taizé labiausiai traukia, tai paprasti, kas rytą tokie patys  pusryčiai, bendrystė, ypač vis stipresnis noras savanoriškai dalinti maistą ar plauti indus (o tai, patikėkit, nepasirodė taip lengva). Kaip kas kartą, lietuvių buvo išties daug (apie 300), ir atėjus į barakų kvartalą galima buvo girdėti vien kalbant lietuviškai bei pasijusti kaip Lietuvoj, tačiau oro negalima būtų lyginti su mūsų gimtinėj įprastu lietingu ir šaltu klimatu - būtent tą savaitę Taizé buvo saulėta ir ne tas žodis kaip karšta…

Šįkart buvome kaip tik per br. Rožė nužudymo metines, tai br. Aloyzas pasakojo apie Taizė bendruomenės susiformavimą, br. Rožė darbus, ir apie tai kaip Taizé patapo tuo, kuo yra dabar – vieta kur atrodo dingsta visos pasaulio negandos, ir visi patampa vienu - tam, kad šlovintų Viešpatį…

2009 m. liepos 30 – rugpjūčio 4 d. Vaikų ir jaunimo centro „Kelias“ stovykla „Kas gieda – dvigubai meldžiasi“ Vertimuose, Jurbarko raj.

Kiekvieną stovyklos dieną būdavo paliestos skirtingos temos: šventumas, malda, Šventas Raštas, bendruomenė.  Stovyklos programą labai paįvairino svečiai, kurių šiemet buvo gausu: kunigai Kastytis Šulčius, Darius Varnelis, Kęstutis Kėvalas, taip pat sulaukėm ir savo brolių kapucinų - Valdemaro, Tomo, Audriaus ir Vincento bei vadovo Eugenijus su šeima. Visi svečiai atvažiavę, ne šiaip svečiavosi, o vedė paskaitėles pagal tos dienos temą. Kasdien visi kartu švęsdavom Eucharistiją, giedodavom Šv. Mišiose, pastatėm spektaklį apie šv. Pranciškų Asyžietį, taip paminėdami 800-tajį jo brolijos įkūrimo jubiliejų.

2009 m. liepos 26 d. parapijos šeimos piligriminiame žygyje į Kryžių kalno atlaidus ir susitikime su Šiaulių vyskupu E. Bartuliu.

2009 m. liepos 13-18 d. Jaunimo festivalis Wołczyn’e „Ugnies anspaudas“

Į šį festivalį iš Lietuvos, o dar tiksliau, Kauno Petrašiūnų parapijos jaunimas vyko jau antrąjį kartą. Pernai vienu, šiemet – jau trim autobusiukais įveikusiems daugiau nei 600 km lietuviams tikrai netrūko kuo ten stebėtis… O ir Wołczyn‘as, sulaukęs tokios didelės Lietuvos jaunimo grupės, buvo paskelbtas tarptautiniu!

Šį susitikimą tradiciškai organizuoja Krokuvos provincijos mažesnieji broliai kapucinai OFM Cap. Kiekvienais metais jų į Wołczyn‘ą susirenka pusė šimto! Kiekvienas festivalis turi savo temą. Paskutiniaisiais metais buvo Eucharistijos, Santuokos, pernai – Krikšto, ir šiemet – Sutvirtinimo sakramentas – „Ugnies antspaudas“. Ir programa kasmet stebina savo jaunatviškumu ir originalumu.

Kiekvienas rytas prasidėdavo… nepatikėsit, bet mankšta! Ir tokia mankšta, kad po jos skaudėdavo viską. Nuo juoko, žinoma. Tuomet būdavo ryto malda ir įvadas į dieną, kuomet broliai pristatydavo dienos temą, programą, paskatindavo aktyviai dalyvauti. Visos dienos dar papildomai turėjo savo temas. Tai buvo: malda, charizma, Bažnyčia, liudijimas ir išsiuntimas patiems skelbti, liudyti. Visas šias dienų temas puikiai apjungė susitikimo himnas, kuris mintyse skamba dar ir šiandien: „Iš dangaus nusileidžia malonė, lyg ugnies spindesys, prasiskverbia į širdį, apima meile… Pažymėti antspaudu, laisvi nuo baimės, patraukti Dvasios, pasiųsti, kad skelbtume!“

Kasdien visi dalyvaudavome šv. Mišiose, kurioms taip pat netrūko originalumo. Pačios įspūdingiausios buvo penktadienį, kuomet altorius stovėjo aikštės vidury, o kunigai ir visi dalyviai sėdėjo ratu aplink jį; atnašas įnešė šokančios mergaitės su gėlėm ir net Evangelija buvo skaitoma lietuvių kalba. Tiesa, vieną dieną lietuviškai buvo ir skaitinys, ir psalmė.

Po Eucharistijos šventimo klausydavomės konferencijų ir liudijimų. Į vieną konferenciją brolis atsinešė gyvą avį. Staiga netikėtai išsitraukė peilį ir paklausė: „O jeigu aš ją dabar pat čia papjaučiau?“ Ir jis nejuokavo… Įspūdis buvo didelis ir stiprus, nes paskui jis visą konferenciją kalbėjo apie Jėzų, jo auką už pasaulį ir kiekvieną iš mūsų.

Po pietų būdavo laisvesnė programa: galėjome klausytis svečių liudijimų, koncertų. Vieną dieną sulaukėme ypatingų svečių iš JAV – brolių Alberto ir Benedikto iš atsinaujinimo brolijos, gimusios Bronkse, kurios įkūrėjai buvo broliai kapucinai, palikę ankstesnę bendruomenę ir pradėję naują griežtesnį evangelinį gyvenimą pagal Pranciškaus Asyžiečio regulą. Iš šios brolijos yra garsus pasaulyje brolis Stan Fortuna, pamokslaujantis jaunimui ir Evangeliją skelbdamas repo stiliumi.

Prieš vakarienę būdavo pokalbių susitikimai, kai visi dalyviai pasidalindavo į daugiau nei 100 mažų grupelių ir pasklisdavo ne tik po festivalio, bet beveik po viso miestelio teritoriją ir kalbėdavosi apie Dievo Žodį, kiekvienos dienos temos aktualumą ir atsiskleidimą jų gyvenimuose, dalindavosi savo tikėjimo patirtimi.

Ir nuostabiausi būdavo vakarai. Kiekvieną vakarą vykdavo skirtingi tikrai geros krikščioniškos muzikos koncertai – buvo ir metalo, ir roko, ir regio, kuris Lenkijoje, pasirodo, labai mėgstamas ir populiarus. Daug dėmesio sulaukė grupė Yonati (hebr. „balandėlė“), kurioje groja ir mūsų br. Tomas. Jis drauge su kitu br. Tomu ir jaunimu kuria ir atlieka giesmes, kurių visi tekstai yra iš Senojo Testamento Giesmių giesmės! Giesmių giesmės knyga yra ypatinga tuo, kad tai vienintelis tikros, net erotinės meilės poezijos kūrinys visame Šventajame Rašte. Giesmėse kuriami jaunojo ir jaunosios santykiai aiškinami kaip Dievo ir jo tautos meilės alegorija. Originalūs, atviri ir kartais net šokiruojančiai drąsūs tekstai per muziką perduodami jaunimui kartu su komentarais liudijo apie tikrąją Dievo meilę mums, atvirą ir „stiprią kaip mirtis“ (Gg 8, 6).

Kiekviena diena baigdavosi vakarinėmis pamaldomis ir giesme „Angele mano, prie manęs būk visada..“. Ypatingos buvo Šviesos pamaldos. Jų metu buvo rodomas filmukas apie šiandienos pasaulį, jame egzistuojantį blogį. Prie scenos buvo sukurtas laužas ir jame kiekvienas galėjo sudeginti lapelius su užrašyta kiekvieno viduje esančia „tamsa“. Įmetęs lapelį dalyvis už tai gaudavo degančią žvakelę – kaip alternatyvą už tą tamsą, Kristaus siūlomos Prisikėlimo šviesos simbolį. Kitą vakarą vyko Susitaikinimo pamaldos ir adoracija su užtarimo malda prie Švenčiausiojo. Nors labai lijo, aplink visą bažnyčią lauke su skėčiais sėdintys kunigai išpažinčių klausė beveik iki vidurnakčio.

Taip viso festivalio metu buvo sujungta rimtis konferencijose, pasilinksminimai koncertų metų, malda ir susikaupimas pamaldose ir Eucharistijos šventime. Toks programos įvairumas ir originalumas labai artimas jaunam žmogui, kiekvienas galėjo rasti tai, ko tikėdamasis ir ieškodamas atvažiavo. Jaunimo negąsdino tai, kad visą savaitę reikėjo gyventi palapinėse, praustis bendrose prausyklose, kur eilės rytais ir vakarais nusidriekdavo po dešimtį metrų… Ten jaunimas paprastas, ieškantis, ištroškęs tikro gyvenimo su Dievu.

Ir kas mums, lietuviams, paliko didžiausią įspūdį, tai kad Lenkijoje organizuojama nesuskaičiuojamai daug tokių festivalių ir panašių renginių, jie visi orientuoti į jaunimą, gyvenantį šiandien, pakitusių vertybių pasaulyje, į jo poreikius. Kaip organizatoriai labiausiai sužavėjo broliai kapucinai. Kadangi beveik visi patys jauni, jie neatsiriboję nuo jaunimo gyvenimo, mato jo problemas, gyvenimo būdą. Ir žinodami vienintelį Kelią – gyvenimą Dievo Žodžiu – jie lygiai taip pat jaunatviškai stengiasi jį parodyti, padėti atrasti ir vėliau juo eiti.

2009 m. birželio 28 d. parapijoje dirbusio klieriko Sauliaus diakonystės šventimai.

Parapijos klebonas br. Vincentas suisisodino pilną autobusiuką jaunimo ir ankstų sekamdienio rytą vyko į Šiaulius pasveikinti klieriko Sauliaus, atlikusio praktiką Petrašiūnų parapijoje, jo diakonystės šventimų proga. Šventimus suteikė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po iškilmingos liturgijos bažnyčioje vyko sveikinimai ir agapė. Tą savaitgalį Šiaulių katedroje buvo švenčiami ir šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai.

2009 m. birželio 20-21 d. evangelizacinė Šv. Brunono šventė jaunimui Gižycke (Lenkija).

Į šį jaunimo festivalį, kuris buvo skirtas paminėti Šv. Brunono 1000 metų jubiliejui, vyko brolis Tomas su parapijos jaunimo grupe. 1009 metais Šv. Brunonui iš Kvertfurto buvo nukirsta galva, nes jis skelbė Evangeliją pagonims. Patį miestelį Gižycko galima taip pat vadinti Šv. Brunono vardu, nes manoma, kad jis ten ir mirė, o 1908 ten pastatytas kryžius.

Viso festivalio metu vyko labai įvairi programa: koncertai, evangelizacijos, adoracija ir pan. Dalyvavo apie 7000 jaunimo. Festivalis prasidėjo sveikinimo kalbom, toliau vyko evangelizacijos programa, koncertas, Švenčiausiojo Sakramento adoracija, Brevijoriaus malda (turint viena brevijorių! ), įspūdingas spektaklis apie Šv. Brunono misiją, ir kitą rytą viskas baigėsi Šv. Mišiomis, kurias aukojo keli šimtai to regiono kunigų ir vyskupų. Jose dalyvavo ir iš Lietuvos atvykus kunigų delegacija su Kauno arkivyskupu S. Tamkevičium ir vyskupu J. Ivanausku.

2009 m. birželio  19-21 d. vyko rekolekcijos „Save suprasti kaip šeimą“.

Šį savaitgalį troškimas pagilinti savo tikėjimą sukvietė būrį parapijos šeimų savaitgalio rekolekcijoms į Trinapolio namus.

Konferencijų metu sutuoktiniai gilinosi į Dievo slėpinį, į savęs pažinimą kaip Dievo atpirktą brangų kūrinį. Konferencijų metu misionierius tėvas K. J. Pranciškus paprastai ir kartu teologiškai giliomis įžvalgomis atskleidė mūsų tikėjimo lobyną. Paaugliams skirta programa vyko atskirai. Šiose rekolekcijose jie patyrė džiugius bendrystės išgyvenimus. Rekolekcijų metu mažiausieji buvo ugdomi pagal parengtą specialią programėlę: mokėsi dalintis daiktais, gerumu ir pasitarnauti kitiems. Su džiaugsmu jie piešė savo šeimą. Šeimos kartu praėjo Kalvarijų kelią, kuriame maldos dvasioje apmąstė Jėzaus kančią. Jaunimas nešė kryžių, o mažieji lydejo jį nešini žvakėmis. Tėvai prie kiekvienos sustojimo vietos trumpai pasakojo kančios istoriją. Visi kartu dalyvavo rytinėse ir vakarinėse pamaldose, šv. Mišiose. Naktinėje adoracijoje po vieną valandą Jėzų Švč. Sakramente adoravo tėvai.

Ką iš esmės patyrė rekolekcijose kiekvienas šeimos narys – nenusakoma žodžiais. Šeimos nepaprastai dėkingos J. E. vyskupui Eugenijui Bartuliui už įvairiapusę pagalbą ir dvasinį lydėjimą rekolekcijų metu.

2009 m. birželio 13 d. vyko Kauno miesto piligiminė kelionė į Šiluvą.

Žygis prasidėjo nuo Katauskų gyvenvietės pėsčiomis, kuriame dalyvavo ir Petrašiūnų parapijiečiai. Piligriminė kelionė baigėsi šv. Mišiomis Šiluvoje, kurias aukojo J. E. vyskupas Sigitas Tamkevičius.

2009 m. birželio 5–7 d. Pažaislyje vyko krikščioniškojo jaunimo festivalis „Dievas yra Meilė“

Į krikščioniškojo jaunimo festivalį susirinko apie 400 jaunuolių. Festivalis vyko tris dienas. Jis prasidėjo jaunimo žygiu pėsčiomis nuo Petrašiūnų bažnyčios iki Pažaislio. Vakare vyko konferencija “Kam nori tarnauti?”. Po jos – koncertas, Susitaikinimo pamaldos ir naktinė Švč. Sakramento adoracija.  Antrą dieną po konferencijos”Gyvoji bažnyčia” jaunimas susiskirstė į grupeles ir išvyko į misijas Kauno mieste. Vakare po šv. Mišių vyko koncertas ir naktinė filmų peržiūra. Trečioji diena, prasidėjusi ryto malda ir konferencija “Saulės giesmė”, po kurios vyko šokiukai, baigėsi šv. Mišiomis ir festivalio uždarymu.

2009 m. birželio 7 d. per Švč. Trejybės šventę parapijoje šventė žemiškojo Tėvo dieną.

2009 m. gegužės mėn. sekmadieniais Petrašiūnų parapijoje buvo švenčiamas Švč. sakramento priėmimas pirmąjį kartą (Pirmoji komunija).

2009 m. gegužės 6 d. Sutvirtinimo sakramentą parapijos jaunuoliams teikė vysk. Jonas Ivanauskas.

2009 m gegužės 3 d. paparijoje šventėme Motinos dieną.

2009 m. gegužės 1-3 d. vyko Taizé regioninis susitikimas „Pasitikėjimo piligrimystė Vilniuje“ , skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Parapijos jaunimas jau po Naujųjų metų pradėjo ruoštis šiam įdomiam ir reikšmingam susitikimui Vilniuje. Visi džiaugėsi, nes toks Taize renginys Lietuvoje vyko pirmą kartą. Jaunimą svetingai ir maloniai priėmė Vilniaus ir jo apylinkių šeimos. Vyravo nuoširdi, draugiška atmosfera. Parapijos jaunimas ne tik dalyvavo susitikime, bet ir padėjo jį rengti savanoriaudamas: vieni ruošė  parapijos maldos ir grupių užsiėmimus, kiti dalyvavo giedojime ir choro grupėse. Džiugu buvo matyti tiek daug šviesaus tikinčio jaunimo, besimeldžiančio, besidarbuojančio ir liudijančio, jog Jėzus iš tikrųjų yra gyvas.

2009 m. balandžio 26 d. parapijos jaunos šeimos vyko į Šiluvos Dievo Motinos Apsireiškimo koplyčią.

Pasaulinės gyvybės dienos šventimo sekmadienį parapijos jaunos šeimos vyko į piligriminę kelionę. Parapijos katechetų tikslas buvo, kad prieš priimant Pirmąją Komuniją vaikai ir jų tėvai susipažintų su Šiluvos žinia. Buvimo Apsireiškimo vietoje – nuotraukose atsispindi tėvų, vaikų ir katechečių džiaugsmas, susikaupimas ir gera nuotaika. Aplankėme koplyčią. Grįždami į baziliką Jono Pauliaus II-ojo aikšte, stengėmės naujai išgirsti Šventąjį Raštą, žiūrėdami į šviesos slėpinius iškaltus metalo bareljefuose. Gal dėl to, kad mūsų parapijiečiai tą sekmadienį buvo vienintelė ir labai gausi piligrimų grupė bazilikoje – šv. Mišių pradžioje klebonas kun. Erastas pasveikino mus ir pakvietė melstis už Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos šeimas. Vaikams tai buvo paskutinis sekmadienis prieš Pirmąją Komuniją. Jie drąsiai artinosi prie kunigo Komunijos metu ir gavo asmeninį palaiminimą. Agapė vyko kiemelyje priešais baziliką: ten mus mielai įsileido seserys eucharistietės. Kadangi mūsų buvo daug- aštuoniasdešimt keturi piligrimai, tai ir gėrybių stalas nusitęsė ilga juosta ant pavasariškos žolės. Skardus juokas, aktyvus bendravimas, giesmes ir žaidimai geriausiai išreiškė, kad esame laimingi ir paliesti to, ką matėme, girdėjome ir patyrėme. Tikrai mus lydėjo Dangiškosios Motinos Marijos artumas ir globa. Grįžome sustiprėję tikėjime ir geriau pasirengę priimti Švenčiausiąjį Sakramentą Pirmosios Komunijos šv. Mišiose.

Pilirgimų vardu s. Regina

2009 m. balandžio 9-11 d. Didžiojo Tridienio liturgijos ir 12 d. Šventų Velykų šventimas.

2009 m. kovo 21 d. šeimų konferencija Šiauliuose

Gausi Petrašiūnų parapijos šeimų bendruomenė su vyskupo E. Bartulio pagalba ir palaiminimu turėjo galimybę nuvykti ir dalyvauti Lietuvos šaimų centro organizuotoje konferencijoje „NUO EROSO IKI AGAPĖS“. Mus tik ką tik atvykusius ir besirengiančius rūbinėje sutiko ir pasveikino Jo Ekselencija. Atidarydamas konferenciją vyskupas pasveikino visas šeimas, pasidžiaugė, kad gausiai susirinko, linkėjo įsileisti Dievo meilę. Konferencijoje dalyvavo ir vedė dr. P. Subačius, V. Vaitoška bei A. irJ. Petroniai. Konferencijos pabaigą vainikavo šv. Mišios Šiaulių katedroje. Šeimos išvyko namo pakylėtos vyskupo žodžių: „Brangios šeimos, jei vykdysite Dievo valią, jūs pakeisite Lietuvos veidą“.

Šeimų vardu s. Regina

2009 m. kovo 16-20 d. kelionė į Lenkiją.

Parapijos jaunimas su keliais šv. Mišių patarnautojais ir kunigu br.Tomu vyko į Lenkiją, kur dalyvavo mylimų brolių Mykolo ir Pauliaus iš Lenkijos amžinųjų vienuolystės įžadų ceremonijoje. Jaunimas aplankė Zakopanės kalnus ir juose gyvenančius Šv. Alberto brolius. Taip pat apžiūrėjo Krokuvos miestą, meldėsi Šv. Faustinos koplyčioje. Sužavėjo brolių kapucinų svetingumas, dėmesingumas, šypsenos, ypač nuostabi buvo bendra malda prie Švč. Sakramento.

2008 m. gruodžio 27 – 2009 m. sausio 2 d. Taizé jaunimo žiemossusitikimas Briuselyje.

Parapijos jaunimo Taize grupė, vadovaujama E. Randžio ir brolių kapucinų Tomo ir Vincento dalyvavo Europos jaunimo susitikime Briuselyje (Belgija).

2008 m. gruodžio 6 d. adventinis jaunimo susitikimas Rokiškyje

Mūsų parapijos jaunimas drauge su br. Tomu buvo pakviesti dalyvauti adventiniame Panevėžio vyskupijos jaunimo susitikime Rokiškyje. Jo metu buvo parodytas mūsų pačių pastatytas krikščioniškas miuziklas, br. Tomas vedė katechezės grupelę, o renginio pabaigoje koncertą padovanojo iš Kauno atvykęs Benas ir mūsų grupė „Aukštyn bures!“.

2008 m. gruodžio 6 d. Advento rekolekcijos

Pirmajai Komunijai besirengiantiems vaikams ir  jų tėvams skirtos vienos dienos rekolekcijos tema DALINKIMĖS. vyko Petrašiūnų vienuolyno salėje. Vaikai ir tėvai patyrė ir giliau išgyveno davimo džiaugsmą  ir prasmę belaukiant Jėzaus užgimimo šventės šv. Kalėdų.

2008 m. lapkričio 28-29 d. maisto banko akcija

Jaunimas atviras artimo skausmui ir skurdui. Parapijos jaunuoliai savanoriai, Kovo 11- sios vid. m-los mokiniai dalyvavo Maisto Banko akcijoje rinkdami maisto produktus varguoliams ir seneliams. Tai nemažas indėlis mažinant skurdą ir liudijant artimo meilę.

2008 m. lapkričio 22 d. Šv. Cecilijos dienos minėjimas

Šią dieną minėjome Šv. Cecilijos, mergelės kankinės ir bažnytinės muzikos globėjos, dieną. Ta proga susirinkęs parapijos jaunimas ir šeimos drauge su br. Vincentu ir s. Reginute praleido kartu vakarą parapijos salėje prie vaišių stalo ir gavo daug sveikinimų. Padėką gavo vargonininkė Rima, už sėkmingą pasirodymą „Sielų“ festivalyje – Mantvydas su grupe, neliko užmirštos ir šeimos.

2008 m. lapkričio 21-22 dienomis Vilniuje vyko Jaunimo sielovados forumas 2008, tema „Jaunimas ir Evangelija: tikėjimo perdavimo kelias“.

Šis renginys, organizuojamas kartą metuose Lietuvos Vyskupų Konferencijos jaunimo pastoracijos tarybos, jau ketvirtąjį kartą sukvietė visus, besidominčius jaunimo sielovada ir evangelizacija. Susirinkusieji galėjo aptarti darbo su jaunimu patirtį bei apžvelgti jo perspektyvas, keistis informacija, ieškoti naujų veikimo būdų ir galimybių, padėkoti dirbantiems Bažnyčios vardu su jaunimu ir stiprinti juos tolimesnei tarnystei.

Pagrindinis darbas forume vyko darbo grupėse. Dalyviai per dvi dienas galėjo pasirinkti dalyvauti šiuose teminiuose užsiėmimuose: Pagalba atrasti savąjį pašaukimą, Liturgijos pažinimas ir tradicijos perdavimas, sakramentų priėmimas, Skelbimas ir susitikimas su Žodžiu, Reevangelizacija, Koks Jėzus Kristus galėtų būti skelbiamas jaunimui, Skelbimas jaunam žmogui liudijimu, Jauno žmogaus asmeninis palydėjimas, Įsitraukimas į bendruomenę, apaštalavimą ir tarnavimą. Renginyje buvo ypatingai daug svečių: broliai iš Taizé ir Tiberiados bendruomenių, pranciškonų, įvairių kongregacijų seserų ir kunigų. Taip pat Lietuvoje jau visą savaitę viešintis krikščioniškos muzikos atlikėjas iš Amerikos, grupės „Crispin“ įkūrėjas Daniel di Silva. Iš mūsų parapijos į forumą vykę br. Vincentas, s. Vilija, Mantvydas ir Lina ne tik smagiai ir naudingai praleido laiką, bet ir grįžo su naujomis idėjomis, patirtimi ir įkvėpimu tęsti šią veiklą.

2008 m. lapkričio 15 d. Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „SIELOS 2008“

Šiais metais vyko jau VII Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „SIELOS 2008“. Pirmasis festivalis buvo surengtas 2002 metais Plungėje ir kasmet organizuojamas vis  kitame mieste: Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Kaune o šįmet – Panevėžyje. Tarp daugybės krikščioniškos muzikos grupių ir atlikėjų pasirodė ir Petrašiūnų parapijos grupė „Aukštyn bures!“. Dalyvauti festivalyje kartu su grupe vyko pilnas autobusas parapijiečių – krikščioniškos muzikos gerbėjų ir mėgėjų. Buvo skiriamos festivalio nominacijos: SIELŲ metų grupė, Metų daina ir Metų debiutas. Metų grupe tapo grupė „Massive“ iš Panevėžio, Debiutas skirtas „Apaštalamsa“ iš Vilniaus, o SIELŲ metų daina buvo išrinkta Petrašiūnų parapijos  grupės „Aukštyn bures!“ daina „NES DIEVAS YRA MEILĖ“! Ir Jis per mus tai įrodė!

2008 m. spalio 17-19 d. Baltriškėse, Zarasų raj., vyko rekolekcijos su Tiberiados bendruomenės broliais.

Šį savaitgalį suvažiavo ypač daug jaunimo: apie 80 jaunų žmonių iš Pasiruošimo piligrimystei centro, Babtų, Panevėžiuko, Sūdavos bei mūsų parapijos. Bėgantys nuo miesto, mokslų, darbų ir nepaliaujamo įprasto skubėjimo kaimo ramybėje galėjo rasti tai, ko kiekvienas ieškojo ir tikėjosi atvažiuodami: maldos stiprybę, bendrystės jausmą, linksmą pabuvimą su draugais, dvasinį atsigavimą ir pasikrovimą ruošiantis naujiems darbams, galimybę ne tik gauti, bet ir duoti ar tiesiog stabtelėjimą, skiriant laiko pabūti su Dievu, savimi pačiu. Kitas savaitgalis pas Tiberiados brolius mūsų parapijos planuojamas pavasarį, gegužės mėnesį. Tačiau iki jo broliai žadėjo patys mus aplankyti.

2008 m. rugsėjo 28 d. Parapijoje vyko Šv. Vincento Pauliečio atlaidai.

2008 m. rugsėjo 28 d. Paberžėje vyko kunigo, vienuolio kapucino Tėvo Stanislovo 90-ųjų gimimo metinių minėjimas - maldos budėjimas „Už padoresnę Lietuvą“.

Po šv. Mišių Paberžės Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje buvo pašventintas šventoriuje parapijiečių pastatytas koplytstulpis, skirtas Šiluvos Apsireiškimo jubiliejui (aut. Gendrikas Galvanauskas). Šventinėje programoje eiles skaitė aktoriai Kristina Kazakevičiūtė, Albinas Keleris. Muzikinę programą parengė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Sabina Martinaitytė ir koncertmeisterė Audronė Eitmanavičiūtė su savo mokiniais.  Atidaryta Rimo Akutaičio fotografijų  paroda „Tėvas Stanislovas“.

Dėkojame visiems padėjusiems suorganizuoti šį festivalį, dalyvavusiems ir palaikiusiems jo idėją, ne be Jūsų viso to nebūtų buvę!

2008 m. rugsėjo 6-7 d. vyko įspūdinga jubiliejinio minėjimo šventė: Lietuvos jaunimo piligriminis žygis į apsireiškimo vietą ir popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagės Lietuvoje 15 metų sukakties paminėjimas. Joje aktyviai dalyvavo ir mūsų parapijos jaunimas.

Šeštadienį apie 500 jaunų žmonių pėsčiomis keliavo į Šiluvą nuo Raseinių. Žygiui vadovavo diak. Vincas ir ses. Evelina, taip pat Kauno arkivyskupijos jaunimo centro atstovai. Po šv. Mišių Raseinių bažnyčioje pajudėjęs jaunimas, žygio metu bandė rasti atsakymus į klausimą „Ko tu ieškai?“, virtusį žygio tema. Įdėmiau buvo gilinamasi į šiandien jaunam žmogui aktualius klausimus apie draugystę, pinigus, lytiškumą, madą, pašaukimą. Žengdami su giesmėmis neužmiršo ir rožinio, klausėsi liudijimų, ištraukų iš Evangelijos. Po trumpo sustojimo ir vakarienės Dubysos slėnyje, pradėjus temti, jaunieji piligrimai žygį tęsė fakelų ir žvakelių šviesoje. Su šia šviesa įžengę į Šiluvą, dalyvavo Sutaikinimo pamaldose bazilikoje, daugybė ėjo išpažinties, trokšdami visiškai susitikti su Kristumi ir pajausti Jo Meilės ir atleidimo malonę. Po pamaldų mokyklos stadione gavę arbatos ir bandelių, daugelis dar turėjo jėgų pašėlti koncerte, kuriame pasirodė repuojantis kun. Kastytis su draugu Edgaru bei Benas su krikščioniško roko grupe „Quest Rising“.

Kol piligrimai keliavo nuo Raseinių, didesnioji Petrašiūnų jaunimo dalis važiavo į Latviją, miestą Saldus, kur buvo labai gražiai priimti, giedojo šlovinime prieš šv. Mišias ir vėliau jose dalyvavo, atidarant naujai pastatytą bažnyčią. Viskam vadovavo kunigas Andrius iš Bruknės, kurio įsteigtame reabilitacijos centre, nuo priklausomybių besigydantys žmonės prisidėjo prie tos bažnyčios statymo ir kurį jaunimas lankė stovyklos metu. Salduose taip pat buvo labai daug žmonių, kaip ir kitą dieną į Šiluvą, buvo atvykęs apaštališkais nuncijus iš Romos, taip pat nemažai Latvijos vyskupų ir kunigų. Po šv. Mišių visi buvo vaišinami duona su medumi.

Kitą rytą pradėję malda ir žvaliais šokiais, kuriuos vedė darbuotojai iš Gyvenimo ir tikėjimo instituto, šventės dalyviai kartu šlovino Viešpatį, giedant mūsų parapijos jaunimui, padedant Babtų ir Panevėžiuko vaikų chorui, klausėsi sesės Faustinos mokymo, žiūrėjo evangelizacinį spektakliuką, pastatytą Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivių pagal Lifehouse dainą „Everything“. Po rytinės programos pasitikę piligrimus, atkeliavusius nuo Kryžių kalno ir iš Lurdo, visi kartu dalyvavo iškilmingame Eucharistijos šventime.

Per tas dienas Šiluvą aplankė maždaug 15 tūkstančių žmonių, iš kurių įspūdingai daug buvo jaunimo, atnešusių Dievo Motinai savo maldas, prašymus, padėkas, prašydami jos malonių ir užtarimo. Tačiau, kaip rašė jaunimui arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Marijai brangiausi tie žmonės, kurie ieško ne Dievo dovanų, bet Jo paties. Todėl visiems, vykstantiems į šią Jubiliejaus vietą, jis linkėjo gilesnio Jėzaus pažinimo ir Meilės, kurios šventės metu pripildytos dalyvių širdys, su neblėstančiu džiaugsmu ir padėka skelbė, jog tai, ko ieškome, yra taip arti ir čia pat!

2008 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 1 d. Petrašiūnų parapijos jaunimas drauge su Egidijum, klebonu br. Vincentu ir br. kapucinu Michaeł iš Lenkijos vykome į Daniją.

Kelionę pradėję anksti trečiadienį šv. Mišiomis, pakeliui aplankę br. Michaeł šeimą, nakvynei apsistojome Kapucinų vienuolyne Novacol miestelyje, kur buvome labai šiltai priimti. Kitą rytą po lenkiškų šv. Mišių ir savo programos repeticijos vėl tęsėme kelionę per nesibaigiančią Lenkiją ir Vokietiją ir jau temstant pagaliau įvažiavome į Danijos Karalystę. Nors buvo visai tamsu, 20 km tiltas, jungiantis Danijos žemyno dalį su sala, atrodė labai įspūdingai.

Kai pasiekėme mus priėmusių lietuvių namus, buvo jau gerokai po vidurnakčio, tačiau jų svetingumas taip pat buvo be galo didelis. Kaip ir kiekvieną vėlesnį rytą pradėję savo repeticija, nekantriai laukėme pasirodymo ambasadoje, kurioje, pakviesti tenykštės lietuvių bendruomenės į atvirų durų dieną, parodėm savo ilgai ruoštą programą, beveik patikėję, kad būtume šauni folkloro grupė, ir kad nuo bažnyčios choro iki jos mums nelabai daug tetrūksta. Po nedidelės pertraukėlės, gavę dešrelių ir tikro lietuviško tinginio, šiek tiek pajudinome besnūstančius, parodydami, kad mokam ir giesmių, kurios taip pat sulaukė dėmesio.

Vakare aplankę jūrą ir gražią pilį, pabendravę su besiganančiom gulbėm, grįžome pas savo šeimą, kur tiesiog kieme ant žolytės po atviru dangumi br. Vincentas laikė šv. Mišias. Kitą rytą padarėme ekskursiją į danišką parduotuvę ir patraukėme į Kopenhagos centrą. Pasigėrėję policija ant žirgų, nusifotografavę su žymiąja Anderseno pasakos Undinėle ir pabėgioję po parką, dalyvavome nacionalinėje Tautų šventėje, kur savo šalis, kultūrą ir muziką pristatinėjo beveik 30 skirtingų tautų. Palapinių alėja begužančius įvairių šalių žmones vaišinom lietuvišku sūriu ir lašinukais, čiobrelių arbata ir šakočiu bei beveik privertėm kai kuriuos patikėti, kad širšės, besisukančios apie medų, yra mūsų nacionaliniai gyvūnai. Tiesa, nemažą susidomėjimą kėlė ir mūsų tautiniai drabužiai bei kapucinų abitai, tad teko sulaukti klausimų ar jie taip pat mūsų nacionalinė apranga. Juokais atsakę, kad ne tik drabužiai, bet ir patys kapucinai yra mūsų „national people“, leidomės fotografuojami ir patys mielai fotografavomės su juodaodžiais, rytiečiais ir visais, kurie nebijojo. Ant vandens pastatyta nedidukė scena vos atlaikė mūsų pasišokinėjimus per liaudiškus šokius ir plojimų tikrai negailėjo visa pakrantė, daugelis pirmą kartą girdėję lietuviškas daugiabalses sutartines. Išmokinę žiūrovus du lietuviškus žodžius „Rokvei“ ir „Bum“, mikliai atsitraukėm iš scenos, tikėdamiesi nesulaukti klausimų, ką jie reiškia.

Vakare pavaikščioję po senamiestį, kuris atrodė visai naujamiestiškai, prisijungėme prie lietuvių bendruomenės vakaronės, kur rodėme viską, ką mokėjome (tiksliau, mokėjo Mantvydas) ir gavome tikrų lietuviškų cepelinų. Kaip kitą dieną sakė viena lietuvė, šis mūsų pasirodymas buvo tai, ko labai trūko tolstančiai nuo mūsų krašto bendruomenei. Įnešėme savo šalies dvasios, priminėme savo liaudies dainas ir žaidimus, ne vienas susigraudino, girdėdamas kaip gražiai skamba dainose tas žodis „Lietuva“… Taigi palikome juos vakaroti žinodami, kad ne tik padėjome pasilinksminti, bet ir pajusti tautos bendrumo jausmą, tai ko jiems buvo pradėję trūkti.

Po sekmadienio ryto šv. Mišių nukeliavome į Švediją, Malmės miestelį. Vietoj žadėto silkių turgaus pasitaškėme fontane, bet visai nesigailėjome, išvydę dvi šalis jungiantį tiltą, virstantį į po jūra iškastą tunelį, išgirdę gražią skandinavišką kalbą ir šiaip, neplanuotai aplankę dar vieną šalį.

Dar vienas neplanuotas netikėtumas buvo kelionė atgal iš Danijos į Vokietijos Rostoko uostą keltu. Parplaukę vėl sėdome į savo geltonąjį autobusiuką ir riedėjome namo nestodami per visą naktį. Tiesa, vidurnaktį sustojome vakarienės ir taip pasitikome Rugsėjo 1-ąją… Rytą aplankėme dar vieną kapucinų vienuolyną (ak, tie kapucinai, visur jų pilna.. ) ir po paskutinių toje kelionėje Mišių leidomės link brolio Michaeł namų. Ten priimti dar vaišingiau negu pirmą kartą (jau po pirmojo netikėjome, kad taip galima), palikome brolį atsipūsti po kelionės su šeima, o patys pajudėjome link Lietuvos, dėkodami Dievui už įspūdžius, orą, visus mus ir tą patirtį, kurią parsivežėme iš tokios tolimo kelionės..

Lina

2008 m. rugpjūčio 2-9 d. Sekmadieninio vaikų ir jaunimo centro „Kelias“ dalyvių stovykla „Mano siela šlovina Viešpatį“

Istoriją galima būtų pradėti nuo ankstyvų rytinių Liepos 14-osios dienos šv. Mišių Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioj -  už sėkmingą kelionę, o iškart po jų klebono br. Vincento palaiminti jau judėjome geltonuoju autobusiuku. Nepaisant aiškinimosi kuo lenkiški rugiai skiriasi nuo kviečių, miežių ar avižų, po 12 valandų kelio mes jau buvome ten – Wołczyn‘e. Palapinės, jaunimas, broliai kapucinai, nuostabi aplinka, ausyse skambanti lenkiška tarmė  – taip! Tai Krikščioniško Jaunimo Festivalis. Ir visi ten sveikinasi, šypsosi, apkabina ir tiesiog švyti Gėriu – Dievo Meile. Ir juk šio festivalio tema – Krikšto sakramentas – ir mes visi, lyg naujagimiai, naujai gimę Dievo Meilėje.

Ir taip pamažu aktyviai įsitraukėme į festivalio programą. Visur ir visada mus lydėjęs br. Audrius visus lenkiškus žodžius paversdavo lietuviškais ir buvo gera klausyti konferencijų apie vertybes, išpažintį, krikštą; dalyvauti šv. Mišiose; kartu su tūkstantinę lenkiško jaunimo minia dainuoti linksmą ir nuotaikingą festivalio himną bei pajausti naktinių pamaldų dvasią.

Žinoma, iš festivalio parsivežėme ir daug įvairiausių kitokių įspūdžių: br. Valdemaro gimtojo miesto Wroclaw‘o grožį, nepakartojamas bažnyčias, zoologijos sodą, kur avytes ir ožiukus galima liesti ir paimti į rankas, Japoniško sodo žavesį, su spindinčiais rasos lašeliais ant voratinklių, ypatingą   lenkiškų ledų skonį, brolio Valdemaro džiugias akimirkas su palapine, kondensuoto pieno troškimus, Brolio Petro stiprias rankas kasdien plaunančias indus, ir nepakartojamus jo šokius koncertų metu, „KapBand“ marškinėlius ir įspūdžius iš jų gyvo garso koncerto, visus lenkiškus pasisvekinimus ir palinkėjimus, nuoširdžias jaunuolių šypsenas, ir gėrio kupinas akis.

Tai vieta, kur visi Tau nusišypsos, kur skaniai pavalgydins, kur pagal krikščionišką muziką nesuvaldomai šoksi, vos įkvėpdamas dar gabalėlį oro, kur po išpažinties kunigas Tave stipriai apkabins, kur brisi basomis per vandenį ir išgyvensi naują gimimą. Tai vieta, kur oras kupinas Tikėjimo. Tikėjimo Dievu.

Penkios dienos nugyventos ekstremaliomis sąlygomis buvo niekis, palyginus su gauta brolių kapucinų šiluma ir širdimi, prisipildžiusia Tikėjimo bei Dievo meilės –

nuoširdžiai Jums, Lenkiško Krikščioniško jaunimo festivalio dalyvė

2008 m. liepos 11-22 d. piligriminė kelionė į Taizé

Liepos 11 d. gavę br. Valdemaro palaiminimą, leidomės į kelią. Patį Taizé (pietų Prancūzija) pasiekėme tik sekmadienį ir nustebome, kiek lietuvių buvo tą savaitę ten! Grupės iš Utenos, Vilniaus, Klaipėdos ir net trys iš Kauno – Pal. J. Matulaičio parapijos, Lietuvos akademinės sielovados ir mūsų, Petrašiūnų, – iš viso daugiau nei 300 lietuvių! Kaip sakė per šalies susitikimą, labiausiai tuo džiaugėsi pats brolis Robas. Nors Taizé yra vieta, kur savaitė prabėga greičiausiai, labai džiaugėmės ten praleistu laiku ir tuo, ką jis davė. Iš ne vieno teko išgirsi, kad norėtų likti dar savaitei, kad pasiilgs to šurmulio laukiant eilėje maisto, pamaldų, tylos jų metu, arbatos ir Taize puodelių, brolių šypsenų ir atsidavimo, prancūziško batono, valgomo su viskuo, kas valgoma, saulėgrąžų lauko, ilgų triukšmingų vakarų, papirkinėjant „silencus“ lietuviška dešra ir agurkais, suvaikėjusių autobuso vadovių nuotykių, jogurto indelių piramidžių, išgyvento paprastumo ir pasitikėjimo bei žinojimo, kad Dievas yra visada ir visur šalia, tačiau TEN – ypatingai arti…

Lina

2008 m. birželio 20-21 dienomis Pažaislyje trečiąjį kartą vyko jau tradiciniu tapęs krikščioniško jaunimo festivalis „Dievas yra Meilė“, kurį organizavo Petrašiūnų parapijos jaunimas, Mažesnieji broliai kapucinai OFM Cap ir Šv. Kazimiero ir Šv. Elžbietos seserų kongregacijos, padedami Šventosios Dvasios. Kaip ir praėjusiais metais, sulaukėme dalyvių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, taip pat Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos.

Iš praėjusių metų festivalių šis išsiskyrė tuo, kad įgavo visai naują bet labai aktualią potemę: „Draugystė – Šeima – Gyvybė“. Kaip sakė viena iš organizatorių, kadangi festivalis buvo orientuotas būtent į jaunimą, šia tema buvo siekiama priminti jam tikrąsias vertybes, nukreipti šiandienos visuomenės kuriamame plačių pasirinkimų ir galimybių kelyje, parodyti, kokį požiūrį į tai turi šių dienų Bažnyčia.

Festivalio atidarymo šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, jaunimą atvykus pasveikino ir kalbėjo vienas pagrindinių organizatorių Petrašiūnų parapijos klebonas kapucinas br. Vincentas Tamošauskas OFM Cap. Po šv. Mišių dalyviai skirstėsi į darbo grupeles, kurių pasirinkimas buvo išties platus: liaudiški ir bendruomeniniai šokiai, origamių lankstymas, paskaitos „Dievas ir seksas“ bei „Rokas ir krikščionybė“… Visiems dalyviams pavalgius vakarienę, tądien didžiausią geros nuotaikos porciją padovanojo krikščioniškos muzikos koncertas. Jį pradėjo iš Lenkijos atvykę broliai vienuoliai kapucinai, visus privertę pakilti iš savo vietų, po jų pasirodė Kristina Botyriūtė, reperis kun. Kastytis su draugu, Veikliųjų vyrų bendrijos atstovai, sunkesne muzika žiūrovams giesmes pristatė grupė „Bifurkacija“, taip pat specialiai festivaliui susibūrusi grupė Benas‘n‘Friends. Iš ties gražių emocijų paliko Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato ugdytinių instrumentinė grupė „Vėjas“, parodžiusi, kad kurti ir pasirodyti gali ne tik sveikieji ir apdovanoti laimingu gyvenimu. Koncertą užbaigė 100% krikščioniško linksmumo grupė „Aukštyn bures!“ ir net iš Vilniaus atvykę svečiai – grupė „Gyvai“. Koncerto pertraukos metu Kauno arkivyskupijos jaunimo centro vadovas kun. Kastytis apdovanojo centre vykusio „Info-savanorių“ projekto dalyvius. Po koncerto visi eisena su fakelais suėjo į bažnyčią, kur prieš Susitaikinimo pamaldas Petrašiūnų parapijos jaunimas parodė miuziklą, apmąstantį šeštąjį Dievo įsakymą, požiūrį į Draugystę ir Gyvybę. Po susitaikinimo pamaldų jaunimas galėjo eiti į naktinį žygį, žiūrėti krikščioniškus filmus ar likti pernakt adoracijoje bažnyčioje.

Rytas pasveikino visus žvaliais šokiukais ir šlovinimo giesme, po kurių laukė pusryčiai. Pasisotinę visi vėl rinkosi į grupeles, kuriose kalbėjosi, diskutavo ir dalijosi patirtimi temomis apie šeimą, abortus, homoseksualumą, skaistybę, iš vakaro matyto miuziklo mintis. Po jų sekė trumputis mokymas, kurį sakė svečias kunigas iš Ukrainos ir kapucinas br. Audrius. Uždarymo šv. Mišias aukojo organizatoriai broliai kapucinai, kurie padėkoję jaunimui už dalyvavimą ir palinkėję skleisti įgytą patirtį ir žinią, kad JIS yra Meilė, savo gyvenime, išlydėjo visus su pažadu susitikti kitais metais.

Dalyviams išvažinėjus, renginio organizatoriai, savanoriai pagalbininkai ir svečiai iš užsienio gavo malonią staigmeną – plaukimą jachtomis į Kauno marias. Kitame krante išsikepę dešrelių, sulaukė dar vienos „staigmenos“ – šalto vasarinio lietaus, kuris nuotaiką tik dar labiau pakėlė, įrodęs, kad Dievas pats norėjo šio festivalio pasisekimo ir išlaikė saulę Pažaislyje nuo pirmos iki paskutinės renginio minutės, kai visos prognozės žadėjo lietų visą savaitgalį… 

2008 m. birželio 13-14 d. piligrimai keliavo į Šiluvą, nueidami per parą 100 km.

2008 m. birželio 5 d. krikščioniškos poezijos vakaras „Tik JIS mane įkvepia kurti!“

Petrašiūnų Šv. Vincento Pauliečio parapijos teatro salytėje įvyko Krikščioniškos poezijos vakaras „Tik Jis mane įkvepia kurti!“.  Renginį iniciavo Pranciškoniškojo jaunimo narė Sandra Liepinlauskytė, pati kurianti eiles. Ji tapo poezijos vakaro organizatore, kartu ir dalyve. Renginyje savo eiles skaitė ne tik jaunimas bet ir kunigas Vitas Kaknevičius, kuris yra išleidęs keturias savo krikščioniškos poezijos knygeles. Mokytojas Egidijus Randis paskaitė savo kolegos eiles, kuriose buvo rašoma apie jį – žygio plaustais puikų vadovą – Egidijų. Taip pat ne tik skaitė ir  ir savo kūrybos giesmes atliko 100%  krikščioniško linksmumo grupė „Aukštyn Bures“. Vakarą apjungė šilta arbata su cukraus gabalėliais ir gėlių kvapai.

2007 m. spalio 7 d. svečiuose plungiečiai

Šių metų vasaros pradžioje mūsų parapijos jaunimo sulaukę plungiečiai, šiandien nepraleido progos atsilyginti tuo pačiu!

Tokį tolimą kelią iš Žemaitijos gilumos įveikę svečiai visai neatrodė neišsimiegoję ar pavargę ir labai aktyviai jungėsi prie mūsų gražioje sekmadienio šv. Mišių aukoje, taip pradžiugindami ir vietinius parapijiečius. Kiekvieną sekmadienį giedantis Petrašiūnų jaunimo centras „Kelias“ jiems tikriausiai jau senokai nebekelia jokios nuostabos, o šį kartą – nauji veidai, naujos giesmės!

Dvejose šv. Mišiose sudalyvavę plungiškiai gavo dar vieną malonią staigmeną – vaidinimą apie Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę ir jos gyvenimą. Tiesa, jis nustebino ne tik svečius. Vaikų nuoširdumu ir tikrumu pavergusio spektaklio metu ne vienas žiūrovas išsitraukė nosinę…

Po vaidinimo visi sugužėjome į vienuolyno salę, kur laukė kuklios vaišės. Tačiau vis dar likusiems alkaniems nusiminti neteko – klebonas buvo pasirūpinęs pietumis… kitoje marių pusėje! Taip, taip, supratote teisingai. Tik nežinia, kas visus džiugino labiau: ar mintis, kad pietums laukia ne sumuštiniai su sūriu, o ant laužo keptos dešrelės, ar tai, kad iki jų bus plaukiama per visas marias, ir dar su tikra jachta!..

Daugeliui plaukimas ja nebuvo pirmasis, tačiau tie, kuriems jis buvo toks, turėjo kuo pasidžiaugti. Kuo nesidžiaugti – taip pat. Nes oras pasitaikė tikrai ne iš labiausiai tinkamų šiam reikalui – pūtė nešiltas vėjas ir lijo. Kadangi jis mūsų nepaisė, bandėme jo nepaisyti ir mes. Sėkmingai pasiekę kitą krantą, išsikepėme dešreles, pabendravome, prisiklausėme smagaus žemaitiškos kalbos ir net pasimokėme jos.

Sušalę, bet linksmi parplaukėme atgal ir su plungiečiais atsisveikinome pažadėję dabar greitu metu aplankyti juos. „Dabar jūsų eilė!!!”, šaukė svečiai. Mojavome jiems ir buvome dėkingi už smagią jų viešnagę, o Dievui – už naują atrastą draugystę, kuriai netrukdo nei atstumas, nei… kalba.

2007 m. rugsėjo 30 d. Petrašiūnuose buvo švenčiami Šv. vincento Pauliečio atlaidai.

2007 m. rugpjūčio 24-26 d. Taiziečių draugystės jungtinis plaustų žygis

Jau ne pirmi metai, Petrašiunų šv.Vincento Pauliečio jaunimas bičiuliaujasi su Kauno  Pasiruošimo Piligrimystei Centriuku (PPC). Išaušus rugpjūčio 24 d. vasaros rytui, kaip, jau ne vieną kartą, 40 žmonių desantas, išsilaipino prie Kovarsko užtvankos. Mūsų laukė 50-60 km. Šventosios upės juosta, kurią reikėjo nuplaukti jūriniais gelb. plaustais, ir išsilaipint prie Ukmergės tilto.

Plaukimas buvo nuostabus, pilnas jaunatviško žavesio. Kelionė vandeniu, nepraeina be nuotykių, įspūdingų nakvynių, beveik dar žmogaus nepaliestoje gamtoje. O, kokie nuostabūs vasaros vakarai prie laužo, verdant vakarienę ir draugiškai bendraujant su draugais. Skamba gitara, einanti iš rankų į rankas, liejasi švelnios ir gražios dainos, giesmės, pokštai, juokas. Po sočios vakarienės prasideda taizietiškos pamaldėlės. Vienas žmogus, matęs, kaip iškylauja mūsų jaunimas, labai stebėjosi:“…kaip jūs sugebate be alkoholio būti tokie linksmi?“. Tikrai, visada būna labai linksma. Jaunuoliai grįžta  į namus, nors ir pavargę, bet pasikrovę gyvenimo energijos, žvalūs, spindinčiomis akimis, nudegę saulėje, užkrečiantys savo jaunatvišku azartu aplinkinius.

Tokia kelionė visada turi tikslą išsaugoti švarią gamtą, neprišiukšlinti jos patiems, bet ir surinkti ir  kitų paliktas šiukšles. Teko kartą išgirsti: „…pirmą kartą matom tokius turistus, kurie rinktų kitų  šiukšles…“. Žmoguje, viskas turi būti švaru: ir sąžinė, ir siela, ir gamta, kurioje jis gyvena. O po to, belieka tik mylėti vieniem kitus Jėzaus Meile.

2007 m. rugpjūčio 4-11 d. Naujamiestyje (Panevėžio raj.) Sekamdienio vaikų ir jaunimo centro „Kelias“ vasaros stovyklos 2 pamainoje „Tu ir aš: pasirengimas šeimai 2007“ stovyklavo 30 jaunuolių. Projektą finansavo religinės šalpos fondas.   Šioje pamainoje įsijungta į kitos stovyklos programą: „Laisvės kaina, laisvės kokybė, sielos kokybė“, taip pat organizuota ir dalyvauta ugdomojoje programoje „Meilė: pasirengimas šeimai 2007“. Kasdien vadovauta šv. Mišių giedojimui bei pasirengimui joms. Ugdant jaunimo istorinį bei kultūrinį išprusimą daug keliauta po Panevėžio apskritį, aplankant istorinius paminklus laisvės kovų gynėjams, žymių asmenų (Kazimiero Ūdros (Garšviuose, stovėjo jo sodyba ir 1884-1895 veikė Garšvų knygnešių bendrovės centras, Č. Milošo) gyvenamąsias bei veikimo vietas, muziejus (Vidugirio sodyba – Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronėj, Baliuškės -LKBK muziejus, Paberžė – 1863m. sukilimo muziejus), Burbiškių dvarą. Taip pat dalyvauta V. Orvido 15-ų mirties metinių  šv. Mišiose Orvydų sodyboje-muziejuje Gargždelės kaime.

2007 m. liepos 25 d. – rugpjūčio 1 d. Tytuvėnuose (Kelmės raj.) Sekamdienio vaikų ir jaunimo centro „Kelias“ vasaros stovyklos 1 pamainoje „Tu ir aš: pasirengimas šeimai 2007“ stovyklavo 45 jaunuoliai. Projektą dalinai finansavo Kauno jaunimo reikalų taryba (konkursas „Jaunimas Kaunui-2007“).

Stovyklos metu organizuota: giesmių repeticija prieš šv. Mišias, giedojimas šv. Mišiose, jaunųjų giesmininkų parinkimas ir paruošimas psalmių giedojimui. Dalyvauta stovyklos programoje, išklausant užsiėmimų paskaitų-seminarų ciklą tema „Tu ir aš: pasirengimas šeimai 2007“. Stovykloje dalyvavo įvairaus amžiaus jaunimas bei vaikai, kurie turėjo galimybę ne tik praleisti gerai laiką tarp savo bendraamžių bei vyresniųjų, bet ir pabendrauti su s. Evelina iš Kauno pal. J. Matulaičio parapijos  bei išklausyti jos paskaitėlės apie nuodėmę, taip pat dalyvauti kun. E. Vitulskio (Kauno arkikatedros bazilikos klebonas) vedamose Sutaikinimo pamaldose.

2007 m. liepos 13-25 d. Kelionė į Taizé, Prancūzija.

2007 m. birželio 30 – liepos 1 d. Lietuvos jaunimo dienos Klaipėdoje.

Pirmosios Lietuvos jaunimo dienos buvo suorganizuotos 1997 m., antrosios – jubiliejiniais 2000-aisais. 2004 m. Šiauliuose vyko trečiosios Lietuvos jaunimo dienos „Negaliu tylėti“. LJD šiemet mūsų krašte vyko jau ketvirtąjį kartą, birželio 30 – liepos 1 dienomis, Klaipėdoje, tema „Drąsos! Tai aš!“.

Kaip ir daugelis parapijų, mes, petrašiūniškiai, ruoštis šiam renginiui pradėjome gerokai anksčiau. Jau nuo ankstyvo pavasario kiekvieną sekmadienį po šv. Mišių rinkdavomės į užsiėmimus, kurių metu žaisdavom, skaitydavom įvairius pamastymus ir ištraukas iš šv. Rašto, po to juos aptarinėdavom, diskutuodavom aktualiais jaunimui klausimais, dalijomės savo tikėjimo patirtimi. Pasiruošimo vadovė Julija nuolat akcentuodavo, jog šis pasirengimas turėtų būti ne tik praktinis, bet pirmiausia dvasinis ir kad didžioji dalis Jaunimo dienų esmės slypi būtent pasirengime joms, o pati kelionė – tai tik dovana už visa, ką to pasirengimo metu nuveikėme. Ir mes tą dovaną tikrai gavome, kuri buvo net didesnė ir įspūdingesnė nei tikėjomės ar bent galėjome įsivaizduoti!

Į Klaipėdą pajudėjome ankstyvą paskutinės birželio dienos rytą trimis daugiau nei pilnutėliais autobusiukais. Mintis, kad pagaliau toji taip ilgai laukta diena atėjo, kėlė smalsumą ir jaudulį. Pakeliui aplankę savo parapijos klebono br. Vincento tėviškę Gargžduose, pačiu laiku suspėjome į registraciją Marijos Taikos Karalienės parapijoje. Po iškilmingo atidarymo ir Jaunimo dienų giesmės gavome pietus ir kartu progą pasukti galvą, ką veikti po jų. Pasirinkimas buvo didžiulis: įvairiausio pobūdžio teminiai užsiėmimai ir smagus bei spalvingas jaunimo festivalis miesto centre.

Kristaus Karaliaus bažnyčioje vyko Taizé pamaldos, kuriose dalyvavo net iš paties Taizé atvykęs brolis Rob, ne tik jau daugiau nei dešimtmetį besirūpinantis į ten atvykstančiu jaunimu iš Lietuvos, bet ir puikiai mokantis lietuvių kalbą! Kaip po to pats prisipažino lietuvių susitikime mums nuvykus į Taizé, šios Lietuvos jaunimo dienos jam davė išties nuostabią patirtį. Brolis ne tik dalijosi ten patirtais įspūdžiais, bet ir ypatingai džiaugėsi iš ten savo širdy parsivežęs vieną žodį: „Nebijokite!“, kurį su įkvėpimu skleidžia parvykęs į savo bendruomenę.

Bet grįžkime į Klaipėdą. Po susitikimų grupėse visi dalyvavome Susitaikinimo pamaldose su Šv. Teresėle vasaros estradoje. Savo maldos intencijoms turėjome galimybę prašyti užtarimo, kadangi melsimės kartu su jos relikvijomis. Labai palietė tai, kad daugybė jaunų žmonių ėjo išpažinties ir tikrai su džiaugsmu šventė Susitaikinimo sakramentą.

Po pamaldų ir vakarienės visą nuostabią dieną vainikavo didysis festivalio koncertas. Nors oras šiek tiek išdykavo ir estradą puošė spalvotų lietpalčių ir skėčių jūra, lietus tikrai nuotaikos nesugadino! Jaunimui sėdėt neleido vilniečių grupė „Sounds in G“, krikščionišką roką atlikęs Benas Ulevičius su grupe „Quest“ iš Kauno, ir net svečiai iš JAV, Slovakijos ir Latvijos!

Kitą dieną visos parapijos (Šv. Juozapo Darbininko, Marijos Taikos Karalienės, Kristaus Karaliaus ir Šv. Kazimiero) įsijungė į piligriminį žygį per Klaipėdos miestą. Klaipėdiečius stebino ir prisijungti kvietė įspūdinga 6 tūkstančių jaunuolių eisena, giedanti giesmes, keliaujanti su Dievu ir pasibaigusi estradoje, kur dalyvavome šv. Mišiose.

Po festivalio uždarymo ir nežinia kelintą kartą nuskambėjusio Dienų himno, laiminga ir dvasiškai pasipildžiusi jaunimo minia ėmė skirstytis. Vieni iškart važiavo namo, kiti dar liko, kol nutilo paskutinieji festivalio akordai, o mes… būdami Klaipėdoje, tiesiog negalėjome neaplankyti jūros! Išsimaudę, o kai kurie prieš savo norą išmaudyti, bet nenuskandinę savo įspūdžių, tarėme Klaipėdai „Ačiū ir sudie!”..

Lina

2007 m. birželio 23 d. Tėvo Stanislovo  mirties metinių minėjimas

Paberžės bažnyčioje vyko Kėdainių krašto garbės piliečio kunigo Mykolo Algirdo Dobrovolskio – Tėvo Stanislovo OFM Cap antrųjų mirties metinių minėjimas. Jis prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius. Po to vyko meninė Atminimo valanda, pietūs. Dalyvavo Kauno vyrų choras “Perkūnas”, aktoriai Doloresa Kazragytė ir Vladas Baranauskas.

Minėjime dalyvavo tėvas Adomas Milašius OFM Cap. Jis pasidalino prisiminimais apie tėvą Stanislovą, su kuriuo 1944 m. tą pačią dieną buvo įšventintas į kunigus: “Baigus noviciatą 1936 m. rugpjūčio mėn. tėvas Stanislovas su bendrabroliais kūrė naujokyną, kuris buvo šeštasis kapucinų noviciatas. Tėvas Stanislovas atvyko iš Jėzuitų gimnazijos.  Mes broliai kapucinai jį gerbėme, nes  buvo asketiškas, maldingas, paprastas, linksmas ir draugiškas, nepaprastai paslaugus, mėgo giedoti. Mokėjo kitus padrąsinti, pralinksminti. Kartą, kai maudėmės Babrunge, mus palaikę žydais apsupo vokiečiai. Tėvas Stanislovas  juos nukalbino nuotaikingai. Vokiečiai nusijuokė ir nuėjo. Mokėjo keletą kalbų. Daug knygų,skirtų kunigams išvertė iš vokiečių kalbos.

2007 m. birželio 1-2 d. Pažaislį užplūdo kitoks jaunimas.

Šiomis dienomis Pažaislyje vyko Krikščioniško jaunimo festivalis „Dievas yra Meilė“, pritraukęs arti 200 jaunų žmonių ne tik iš Kauno, bet ir Kėdainių, Prienų, Jonavos, netgi Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos!

Nuo ankstyvo ryto susirinkęs būrys darbingų ir linksmų savanorių, vadovaujamų Petrašiūnų parapijos jaunimo vadovų Julijos ir Karolio, sutvarkė aplinką bei, viską paruošę būsimai šventei, nekantriai laukė atvykstant dalyvių. 18 valandą, pasibaigus registracijai, visus giesmėmis pasveikino Petrašiūnų jaunimo grupė. Po šlovinimo sveikinimo žodį tarė renginio vedėjai – petrašiūnietė Jurgita bei Kauno kunigų seminarijos klierikas Rytis, Petrašiūnų parapijos klebonas, kapucinas brolis Vincentas ir svečiai kapucinai iš Lenkijos. Šventės programą pristatė jau minėtoji renginio koordinatorė Julija ir dalyvauti Lietuvos jaunimo dienose pakvietė Lina iš Kauno arkivyskupijos jaunimo centro.

Prieš vakarienę jaunimas rinkosi į pokalbių grupeles, kuriose diskutavo, dalijosi mintimis ir patirtimi, netgi dainavo ir žaidė. Iš viso buvo arti trisdešimties darbo grupelių. Po vakarienės laukė įspūdingiausia vakaro dalis – koncertas, kurį vėlgi pradėjo Petrašiūnų parapijos jaunimas, po jų pasirodė Augis iš „Gyvųjų akmenų“, įspūdingo palaikymo susilaukęs VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas Benas Ulevičius, taip pat Lenkijos broliai kapucinai su kapišonais. Šančių parapijos vikaras kun. Kastytis su draugu Edgaru stebino krikščioniško repo ypatumais ir jaukią vienuolyno tylą drumstė Mantvydas su jūrų skautais. Šie, atlikę keturias giesmes, nepraleido progos pasinaudoti scenine padėtimi ir pasveikinti savo vadovą gimtadienio išvakarėse. Po skautų vakaro programą tęsė ypatingo dėmesio susilaukęs Palemono jaunimo miuziklas ir vyrai iš Veikliųjų vyrų bendrijos.

Koncertui pasibaigus ir nuotaikoms aprimus, visi procesija fakelų šviesoje patraukė į bažnyčią, kur dalyvavo Susitaikinimo pamaldose. Renginio dalyviai aktyviai jungėsi į bendrą maldą, norintieji ėjo išpažinties. Po Švč. Sakramento adoracijos sugužėjome į Pacų koplyčią, kur praleidome naktį žiūrėdami krikščioniškus filmus.

Rytą vėlgi pradėję malda ir šlovinimu bažnyčioje bei papusryčiavę, visi gavo progą šiek tiek pramankštinti savo kaulus ir užmiegotas galvas – naujų jėgų ir geros nuotaikos antplūdį padovanojo teologė Monika, mokiusi linksmų bendruomeninių šokių. Po jų sekė darbas tose pačiose grupelėse. Prieš šv. Mišias J. E. Vyskupas Eugenijus Bartulis vedė katechezę ir dvyliktą valandą vėl visi susirinkome Šv. Mišių aukai, kuriai vadovavo Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Po jo palaiminimo visi ėmė skirstytis, dauguma nekantriai laukdami Lietuvos jaunimo dienų (birželio 30 – liepos 1 dienomis Klaipėdoje), kurioms šis Pažaislio festivalis beveik tapo puikia „repeticija“…

2007 m. balandžio 29 d. Parapijos šeimos ir jaunimas šventė Gyvybės dieną Vilniuje. Po šventų Mišių už gyvybę ir šeimą visi eisena ėjome nuo Katedros iki Seimo rūmų, kur dalyvavome Tele-Bim-Bam ir Keistuolių Teatro koncerte vaikams ir ne vaikams.

2007 m. vasario 4 d. Atsinaujinimo diena su Taizé broliais, VDU salėje.

Vadovė ses. Regina Baltikauskaitė

Tel. 860070767

Renkasi sekmadieniais 11 val. kapucinų vienuolyne šeimų kambaryje.

Kaip kūrėsi  ir augo šeimų maldos grupė? Nuo 2002 metų, rengiant vaikus Sakramentams, vyko susitikimai  ir  jų tėvams - jiems atskirai buvo vedama katechezė. Po sakramento priėmimo šventės su šeimomis, kurios švęsdavo sekmadienius, užsimezgė draugiški santykiai. Šeimos vienos kitas pakviesdavo į susitikimus arbatai ir maldai parapijos patalpose. 2006 m. vienuolyne įrengus jaukias, šeimų ugdymuisi pritaikytas patalpas, susitikimai  laipsniškai tapo reguliarūs. Sustiprėjo narių santykiai ir bendravimas, tai padrąsino ir kitas šeimas.

Susitikimų veikla sekmadieniais. Po 10 val. šv. Mišių  į šeimų susitikimus renkasi  tėvai, o jų vaikai nuo 11 iki 12 val. adoruoja Švč. Sakramentą bažnyčioje. Šalia šeimų kambario yra salė, kurioje vaikai gali užsiimti kūrybine veikla arba žaisti žaidimus.

Vienas iš tikslų – sudaryti sąlygas šeimoms pasitikrinti, atsirinkti tikrąsias vertybes. Tai vyksta dalinantis dvasiniais išgyvenimais, įžvalgomis, kaip supratome Dievo Žodį, ypač sekmadienio skaitinius, Evangeliją, homiliją. Kitas tikslas – vienytis su visa besimeldžiančia Bažnyčia: 12 val. kalbame liturginių valandų Dieninę. Į šią maldą pakviečiame ir vyresniuosius vaikus-paauglius. Mažiausiųjų grupelė tuo metu kviečiama žaisti ramesnius žaidimus. Jie turi galimybę girdėti ir matyti gyvą maldą bei auginti savyje suvokimą, kad bendrauti su Dievu yra gera ir būtina. Po maldos kai kurios šeimos pasilieka pabendravimui, pasidalinimui, nes jos turi galimybę  iš dalies išsiaiškinti savo dvasines, psichologines problemas, pasidalinti kelionių įspūdžiais ar kitais svarbiais įvykiais, siekiais.

Šiuo metu  daugiau nei keturiolika jaunų šeimų aktyviai dalyvauja parapijos liturginiame gyvenime. Šios šeimos dalinasi  maldos patirtimi bei organizuoja arba padeda  pasirengti įvairių liturginių laikotarpių ir švenčių šventimui; šeštadienio šv. Mišiose gieda šeimų chorelyje. Parapijoje švenčiamos Motinos, Tėvo, šv. Šeimos, Gyvybės, Negimusios gyvybės dienos.

Piligriminės kelionės. Šeimos kviečiamos vykti į piligriminę kelionę į Šiluvą jau  tada, kai vyksta pasirengimas  Pirmajai Komunijai. Mėnesio 13-tą dieną keletą kartų per metus jos drauge su kitais parapijiečiais vyksta į piligrimines keliones: į Šiluvą, į Aušros Vartų atlaidus. Nuo 2008 metų dalis šeimų kasmet vyksta į Kryžių Kalno atlaidus ir dalyvauja žygyje pėsčiomis. Taip pat kai kurios šeimos arba jų vaikai paaugliai rugsėjo mėnesį vyksta į trijų dienų tarptautinį piligriminį žygį Kryžių kalnas – Šiluva. Keletas šeimų su vyresniais vaikais kasmet važiuoja į Taizé – tarptautinius jaunimo susitikimus Prancūzijoje, Briuselyje ir kitose šalyse.

Rekolekcijos. 2007 m. parapijos šeimos rengė ir vykdė programą Pažaislyje Tėvo dienai. Šventėje dalyvavo grupė šeimų iš kitų parapijų. Šv. Mišias aukojo vyskupai S.Tamkevičius ir E. Bartulis. Konferencijas vedė vyskupas E. Bartulis. 2008 m. trylika šeimų rengė ir vykdė savaitgalio stovyklą-rekolekcijas Paberžėje tema: „Tarpusavio santykiai – didžiausias mūsų turtas“ . Programa buvo vykdoma  trijose atskirose grupėse tuo pačiu metu: sutuoktiniams, paaugliams ir vaikams. 2009 m. pavasarį Trinapolyje šešiolika šeimų dalyvavo rekolekcijose: „Save suprasti kaip šeimą“. Vaikai ir jaunimas tuo metu taip pat dalyvavo atskiroje pagal amžių parengtoje rekolekcijų programoje. Tėvo Kūdikėlio Jėzaus Pranciškaus vedamos konferencijos paliko nepaprastai gilų pajautimą ir įžvalgas apie gimtosios nuodėmės pasekmes bei sakramentų svarbą.

Šeimų vizija, viltys, siekiai. Kokia ir kaip galėtų vystytis veikla su vaikais po Pirmosios Komunijos ir su  paaugliais  po Sutvirtinimo sakramento priėmimo sekmadieniais po šv. Mišių? Apie tai svarstoma,  kalbamasi, vykstama į seminarus įgyti naujos patirties. Šeimos pagal galimybes išnaudoja visas galimybes dalyvauti švenčiant sekmadienio liturgiją, o susitikimuose dalintis gyvąja  ir džiugia tikėjimo patirtimi. Tai teikia joms vilties drąsiau  liudyti, kokia iš tikrųjų galėtų būti  krikščioniška šeima. Šeimos siekia įsiklausyti, kokios pagalbos reikia mūsų bažnyčiai ir vieni kitiems.

Vad. kun. Tomas Pilch OFM Cap

Renkasi ketvirtadieniais 19 val. – Dievo Žodžio liturgija parapijos salėje.

Šeštadieniais 19 val. – Eucharistijos šventimas parapijos salėje.

Neokatechumenatas – tai bendruomenė, kuri padeda krikštytiems suaugusiems iš naujo atrasti krikščioniškąjį slėpinį. Tai gali būti atitolę nuo Bažnyčios, nebuvę pakankamai evangelizuoti ir katechizuoti, trokštantys pagilinti savo tikėjimą ir jį brandinti žmonės.

Neo – iš naujo,  katechumenatas – mokymas apie krikštą, tai tarsi įvedimas į krikščionybę, į Bažnyčią iš naujo. Šiandien krikšto sakramentas teikiamas mažiams vaikams, kurie, gavę krikšto malonę, dažniausiai jos neaugina, tad katechumenatas padeda ją iš naujo atrasti. Kelias – kadangi yra keli dvasinio augimo šioje bendruomenėje etapai.

Bendruomenėje neokatechumenai subręsta tikėjime, augdami nuolankume, paprastume ir šlovinime, atsidavę Bažnyčiai. Bendruomenė padeda neokatechumenams atrasti savyje atsivertimo būtinumą ir brendimą tikėjime: daugialypiškumas, ydos, silpnybės išryškina nesugebėjimą mylėti kitą tokį, koks jis yra, kyla neteisingi bendruomenės idealai, visa tai leidžia patirti, kad vienybė (koinonija) yra Šventosios Dvasios darbas. Priklausomai nuo to, kaip naokatechumenai auga tikėjime, pradeda atsirasti vienybės ženklai: nekritikavimas, nesipriešinimas blogiui, atleidimas ir meilė priešui. Taip pat ji pasireiškia per pagalbą vargšams, rūpinimąsi ligoniais, kenčiančiais ir senaisiais bei pagal galimybes per rėmimą tų, kurie yra misijoje. Neokatechumenai yra laipsniškai formuojami turėti vis gilesnę bendruomenės ir tarpusavio pagalbos dvasią. Tokiu būdu Neokatechumenatas parapijoje laipsniškai formuoja bendruomenių grupę.

Norintys prisijungti prie bendruomenės turi išklausyti parengiamąsias katechezes, kurios trunka 7-8 savaites, po jų vyksta konvivencija (lot. con – su, vivere – gyventi) – susitikimas, kurio metu kuriama nauja bendruomenė ir žmonės pradeda KELIĄ.

Bendruomenė renkasi ketvirtadieniais švęsti Žodžio liturgijos, o šeštadieniais – Eucharistijos. Nariai susiskirstę į nedideles grupeles kiekvieną savaitę parenka Žodį ir keturis skaitinius iš Šventojo Rašto, kurie skaitomi ketvirtadienio liturgijos metu. Kartą per mėnesį, sekmadienį, renkamės į konvivencijas: meldžiamės, giedame, dalinamės patirtimi.

Vadovas kun. Vincentas Tamošauskas OFM Cap

Renkasi penktadieniais 15.30 val.

Veikia nuo 2004 metų. Į varguolių maldos grupę renkasi benamiai ir vargšai. Grupės susirinkimuose skaitomas Šventasis Raštas, vyksta bendra malda, pokalbiai apie dvasingumą, gyvenimo problemas. Po susirinkimų būna agapė.

Vadovė ses. Regina Baltikauskaitė

Renkasi sekmadieniais 9.00-10.30 val. vienuolyno salėje.

Grupė įkurta 1999 m. vasario 7 d. Ją sudaro „Aktyvieji“ (10 narių) ir „Maldos talkininkai“ (apie 170 žmonių), kurie kasdien namuose kalba Marijo Legiono maldas ir po vieną M. Marijos rožinio dalį. Svarbiausias tikslas yra skleisti pamaldumą per Švč. Mariją į  Kristų. Pagrindinė „Aktyviųjų“ veikla – parapijiečių lankymas „Nuo slenksčio iki slenksčio“, dvasinės ir socialinės pagalbos šeimoms teikimas. Yra ir pastoviai, kelis kartus per savaitę,  lankomi žmonės. Taip pat teikiama pagalba Kauno miesto Slaugos ligoninėje Petrašiūnuose. „Aktyvieji“ lanko ligonius, pakviečia kunigą aukoti šv. Mišias ligoninėje ar mirštantiems suteikti paskutinio Patepimo sakramentą. Prieš šv. Kalėdas lankydami namus rūpinasi jų pašventinimu, moko kalbėti Rožinį, dalija Marijos medalikėlius. Marijos Legiono nariai veda šv. rožinio maldą žmonių grupėms, katechizuoja vaikus ir suaugusius, meldžiasi už nusidėjėlių atsivertimą. Grupė dalyvauja  adoracijose, maldininkų kelionėse į šventas vietas. Sekmadieniniuose susirinkimuose meldžiasi, kalba Rožinį, studijuoja „Legio Marija“ oficialią atmintinę. Pagrindinė „Maldos talkininkų“ veikla yra maldos.

Kviečiame ir laukiame visų, norinčių įsijungti į Marijos legioną.

Vadovė Elena Stankevičienė

Tel. 352586

Įkurta 1977 m. Pirmoji įsteigta Gyvojo Rožančiaus maldos grupelė  – „Motinų, palaidojusių vaikus“. Ji tebegyvuoja iki šiol, pasipildydama naujomis narėmis. Šios grupelės intencija – malda už mirštančiuosius. Gyvojo Rožančiaus grupę sudaro 10 atskirų grupelių, turinčių savo vadoves. Visos grupelės kiekvieną mėnesį bendrai dalyvauja šv. Mišiose. 1988 m. – Eucharistijos metais – ši maldos grupė pastatė medinį kryžių prie kapucinų vienuolyno.

Gyvojo Rožančiaus intencijos:

Už Šv. Tėvą

Už taiką pasaulyje

Už kunigų ir vienuolių pašaukimus

Už nusidėjėlių atsivertimą

Už tiesą ir meilę (už gyvas  ir mirusias motinas)

Už gyvus ir mirusius tėvus

Už tautos dorovę

Už tautos blaivumą

Už kenčiančius dėl tikėjimo

Už vyskupus, kunigus ir vienuolius

Už vėles skaistykloje

Prašant Dievo palaimos Naujais metais

Vadovas Antanas Šurkus

tel. 867793541

Renkasi trečiadieniais 19 val.

Vadovas: Egidijus Randis

Tel.  868660078

Renkasi: penktadieniais 19 val. parapijos vienuolyno salėje

Viskas prasidėjo 1992 m. Tuomet 21-joje vid. mokykloje (dabar Nemuno vid.) mokytojas Egidijus energingai ėmėsi dėstyti tikybos. Jis labai norėjo įsteigti maldos grupelę, kuri rinktųsi mokykloje ir melstųsi, giedotų, draugautų, keliautų… Nedidelė grupelė pradėjo rinktis penktadieniais 18 val. į susitikimus tikybos kabinete. Suolai būdavo išnešami į koridorių, kėdės – ratu, dūzgė pirmoji gitara, pritariant tikrai gražioms, jaunatviškoms giesmėms, skaitomas Šv. Raštas… Būrelis didėjo, ateidavo jaunuolių iš vyresnių klasių. Tačiau tuo pačiu metu mokykloje vyko ir diskotekos. Stebėjome įdomų reiškinį: mokiniai blaškėsi, rinkosi, kur įdomiau – ar diskotekoje, ar grupelėje. Ir mes laimėjome!

Po kelerių metų grupelę pavyko perkelti į parapijos bažnyčią, tai lydėjo pirmoji mūsų kelionė į Taizė su Kauno m. Taizė centriuku. Būtent 1997 m. liepą, kai iš mūsų grupelės išvažiavo pirmieji mokiniai. Štai nuo tada mes iš maldos grupelės tampame „Taiziečiais“ (Petrašiūnų Taizé maldos grupe).

Pradėjome keliauti kasmet. Vasarą Taizé, žiemą – Milanas, Budapeštas, Zagrebas, Ženeva, Briuselis… Sunku ir suskaičiuoti. Tačiau mes – ne turistai, o piligrimai. Mums rūpi ne vien kelionės, bet tai, kas svarbiausia: susitikti su Viešpačiu, esančiu kituose žmonėse, tautose. Visada tikėjome posakiu: „Žmogus į namus – Dievas į namus“. Taigi, mes nešėme Dievą jiems, o jie rodė Dievą mums. Įvairus, mylintis ir geras Dievas svetur!  Tuo įsitikinome ir įtikinome kitus. Iš mūsų parapijos jau važiavo daugiau nei 1,5 tūkstančio žmonių! Kas rado tikėjimą, kas – gyvenimo prasmę, kas – krikščionišką artimo meilę…

Taiziečių tikslai:

Atsakingai paruošti jaunus žmones į Taizė piligrimines keliones: jaunimo Europos žiemos ir vasaros susitikimams. Keliami svarbiausi būties klausimai: Dievo buvimas, tikrovės ribos. Išminties, meilės, dorybių ir maldos bei bendros giesmės poreikis.Penktadienio sustojimas, tylos pajautimas. Tęsiant popiežiaus Jono-Pauliaus II inicijuotą gerąją patirtį, skatinamas ekumeninis bendravimas ir tarpreliginis dialogas. Siekiame pagyvinti parapijos gyvenimą, atgaivinti giesmėmis jaunimo šv. Mišias sekmadieniais.

Vadovai: Indrė Pamarnackaitė, Eugenijus Danilevičius, Egidijus Randis

Tel.  863539810

Renkasi sekmadieniais 8.00 – 9.00 val. vienuolyno salėje

Sekmadieninio vaikų ir jaunimo centro „Kelias“ dalyviai sekmadieniais 8 val. ryte mokosi groti gitara (klasikine, akustine ir bosine) bei mušamaisiais instrumentais, sekmadieniais ir per šventes groja ir gieda 10 val. šv. Mišiose Petrašiūnų šv. Vincento Pauliečio parapijos bažnyčioje. Po šventųjų Mišių jaunimas renkasi parapijos jaunimo kambarėlyje gerti kakavos, bendrauja su įvairiais svečiais, būna rengiami ugdomojo pobūdžio susitikimai, diskusijos su parapijoje praktiką atliekančiu klieriku, broliais kapucinais ar kviestiniais svečiais, prieš Lietuvos jaunimo dienas visus metus vyksta pasiruošimas. Sekmadieninė veikla dažnai neapsiriboja vien buvimu parapijoje. Jaunimas giedoti dažnai vyksta į įvairius renginius arkivyskupijoje ir kitur Lietuvoje. Bendrauja su kitų parapijų jaunimu, padeda jų renginiuose šlovinti, dalinasi patirtimi. Kaip klebonas brolis Vincentas mėgsta sakyti: „Evangelizuokis ir evangelizuok“.

Plačiau apie SVJC „Kelias“ veiklą…

Norinčius prisijungti vaikus ir jaunimą, kviečiame sekmadieniais nuo 8 val. į gitaros pamokas ir/arba  į choro repeticiją 9 val. ir po jos į 10 val. Šv. Mišias.

Vadovas: Mantvydas Randis

Tel.: 868719335

Renkasi repetuoti: penktadieniais 16 val. parapijos vienuolyno salėje.

Pirmieji grupės nariai buvo jūrų skautai, norėję groti gitara išmokti. Įsikūrimo data būtų galima laikyti 2006 metų vasario mėnesį, kada mokytoju dirbti į Skautų laisvalaikio centrą atėjo Mantvydas. Po pusės metų pradėjus repetuoti kapucinų vienuolyno salėje, nepajutome, kaip įsiliejome į parapijos gyvenimą ir vis daugiau pamokų virto giesmių repeticijomis… Taip iš paprasto gitaristų būrelio virtome krikščioniškos muzikos grupe. Prie skautų prisijungė parapijos jaunimas ir dabar grupę sudaro beveik 10 narių! Vis dažniau esame kviečiami pagroti įvairiausiuose krikščioniškuose renginiuose, o kartais net dviejuose vienu metu… 2008 metais dalyvavome krikščioniškos muzikos festivalyje SIELOS, kuriame daina „Nes Dievas yra Meilė“ tapo metų Sielų daina!

…o kodėl „Aukštyn bures“? – nes kai burės yra – laivas plaukia. Kai burių nėra – laivas neplaukia… Bet net tada, kai jos yra, laivas neplauktų, jei nebūtų… VĖJO !!! O mūsų vėjas yra Šventoji Dvasia, ir kol Ji pučia – mūsų laivas su vos telpančia įgula plaukia drąsiai skrosdamas bangas.

Vadovai: kun. Valdemaras Michalovskis OFM Cap, s. Laimutė Truskauskaitė SF

Tel. 868737489

Grupė renkasi vaikų ir jaunimo zakristijoje, bažnyčioje bei šeimų kambaryje, kapucinų vienuolyne.

Ketvirtadieniais adoracija nuo 16 val. iki 17 val., šv. Mišios.

Penktadieniais Šv. Rašto maldos grupė nuo 19.30 val. iki 21 val.

Sekmadieniais  10 val. šv. Mišios, adoracija iki 12 val.

Pirmą mėnesio penktadienį ir šeštadienį adoracija per šv. Mišias.

Gegužės, birželio, spalio mėnesio vakarais adoracija per šv. Mišias.

Liturginė grupė veikia nuo 1970 m. Liturginės grupės tikslas yra ugdyti sąmoningą ir aktyvų kataliką-parapijietį, uždaviniai: ryšio su Jėzumi Eucharistijoje ir Šventajame Rašte gilinimas, sąmoningesnis ir aktyvesnis dalyvavimas Eucharistijos šventime ir parapijos gyvenime. Grupę sudaro adorantės ir ministrantai. Liturginė grupė ruošia ir aktyviai dalyvauja Eucharistijos procesijose, parapijos šventėse, patarnauja, adoruoja, stovi garbės sargyboje per šv. Mišias, Eucharistijos pagarbinimo metu. Rengia rekolekcijas ir vasaros stovyklas.

Vadovė: Bernadeta Vosyliūtė

Tel.: 867569932

Petrašiūnų Šv. Vincento Pauliečio parapijos bažnyčioje katechetinėse Šv. Mišiose, kur vaikai, dalyvaujant ir jų šeimų nariams, ruošiami sakramentų priėmimui, jau ketveri metai rodomos mažutės vaidybinės miniatiūros, atspindinčios to sekmadienio liturginių skaitinių, ypač Evangelijos esmę. Jas rodo patys vaikai, o kartais ir jų tėveliai. Yra parengti katechetinio laikotarpio (nuo spalio iki balandžio mėn.) A, B, C metų visų sekmadienių skaitinių pagrindinės minties scenarijai. Liturginėms šventėms, atlaidams ruošiame išsamesnius vaidinimus, pagyvinančius, išplėtojančius esminę šventės mintį.

Tikime, kad atsiras ir pastoviai veikiantis sakralus teatras. Viliamės, kad daugiau talentingų jaunų (ir ne tik!) žmonių panorės atsidėkoti Viešpačiui už suteiktus talentus ir iš širdies juos panaudos, darbuojantis Jo Karalystės atėjimo paspartinimui. Jūsų labai laukiame pas mus ir gal ne tik pas mus.